Nerėpai (Skuodas)

Portal.svg
Nerėpai
[[Vaizdas:|250px]]

Nerėpai
Koordinatės 56°06′40″š. pl. 21°36′07″r. ilg. / 56.111°š. pl. 21.602°r. ilg. / 56.111; 21.602 (Nerėpai)Koordinatės: 56°06′40″š. pl. 21°36′07″r. ilg. / 56.111°š. pl. 21.602°r. ilg. / 56.111; 21.602 (Nerėpai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Gyventojų skaičius 0 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nerėpaĩ

Nerėpaikaimavietė pietiniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 6 km į pietus nuo Mosėdžio.

GeografijaKeisti

Kaimavietė plyti lygumoje, apjuosta Šaučikinės, Rimšinės, Lindinės ir Raisto miškų, tik pietuose susisiekia su pirmaisiais Nerėpais. Vakaruose ji ribojasi su Šauklių, šiaurėje – Šniukščių, rytuose – antrųjų Dvarčininkų ir pirmųjų Dvarčinininkų žemėmis.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Šaukliai – 3 km MOSĖDIS – 6 km
Šerkšniai – 5 km
Šniukščiai – 1 km  
Šaučikiai – 3 km
     
     
     
NOTĖNAI – 5 km
Erlėnai – 3 km
SALANTAI - 6 km
Nerėpai
Laiviai – 4 km
Dvarčininkai

IstorijaKeisti

Kaimavietė apima šiaurinę istorinio Nerėpų kaimo dalį. Nerėpai (lenk. Nereppy) pirmąkart paminėti 1568 m.[2] Jie plytėjo tarp Salanto ir Erlos, ribojosi su Erlėnais, Šaučikiais, Šaukliais, Kulaliais, Baidotais ir Laiviais. XVIII a. priklausė Vilniaus trinitorių vienuolynui, o dvasiniais reikalais nuo 1630 m. rūpinosi Salantų bažnyčios kunigai.

1750 m. buvo 11, 1821, 1843 ir 1846 m. – 9, 1866 m. – 8 dūmai.[3] Apie 1847 m. kaimas buvo atimtas iš trinitorių vienuolyno ir perduotas valstybiniam Mosėdžio dvarui.

Senoji gyvenvietė buvo įsikūrus pietinėje kaimo dalyje (dab. Nerėpai), abipus kelio Erlėnai–Nerėpai–Šaukliai. Šiaurinėje Nerėpų ir ir vakarinėje Šaučikių žemių dalyje plytėjo dvaro miškas, vadinamas bendru vardu Šaučikine. Jame buvo kaimo ganyklos, o XVIIXVIII a. kūrėsi vienkieminės Nerėpų užusienio sodybos. Šaučikių ir Nerėpų kaimus skyrusio akmenų pylimo fragmentas išliko Šaučikinės miško vakariniame pakraštyje, Erlos kairiojo kranto slėnyje. 1870 m. Nerėpų kaime ir Nerėpų užusienyje buvo 27 revizinės sielos (prievolininkai vyrai) ir 247 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo valstybinį žemės mokestį.[4] 1923 m. kaime 14 ūkių.[5]

Po baudžiavos panaikinimo įsteigus valstiečių luominę savivaldą, kaimas buvo priskirtas Mosėdžio valsčiaus Mosėdžio seniūnijai. Per XIXXX a. žemės reformas kaimas neteko rytinės dalies žemių, kurios buvo priskirtos Šaučikiams ir Erlėnams, o Šaučikinės miško šiaurinė dalis – Šaukliams. Išlikęs kaimas sovietmečio administracinio-teritorinio suskirstymo reformų metu buvo padalintas pusiau: Skuodo rajono Mosėdžio seniūnijai liko šiaurinė, o Kretingos rajonui perduota didesnioji, pietinė Nerėpų žemių dalis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Telšių apskritis
19151919 m. Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
19191950 m. Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Šauklių apylinkė, Salantų rajonas
19541959 m. Erlėnų apylinkė, Salantų rajonas
19591995 m. Mosėdžio apylinkė, Skuodo rajonas
nuo 1995 m. Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
112 114 81 100 28 21 2 2 0 0


ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1, b. 170
  3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 16 (Nerepty)
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 85
  5. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 117

NuorodosKeisti