Neoplazma

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Neoplazma – mokslinis terminas, naudojamas apibūdinti piktybiniam susirgimui, priklausančiam taip vadinamų vėžinių susirgimų grupei arba panašiems gėrybiniams bei piktybėjančio pobūdžio susirgimams.

Neoplazma – lūpos auglys

Termino naudojimas atsirado dėl tos priežasties, kad vėžį žmonės paprastai suvokia kaip auglį, naviką, o piktybinių kraujo, limfos sistemos susirgimų atveju vėžio pavadinimas ne visiškai tiksliai ir išsamiai atspindi bendras šių piktybinio ar gerybinio pobūdžio susirgimų savybes.

Priežastys

Pagrindinėmis priežastimis laikomos cheminė taršos pasekmės (žr. Cheminės medžiagos aplinkoje [1] Archyvuota kopija 2014-01-15 iš Wayback Machine projekto., tarp kurių yra ir kancerogenai – medžiagos sukeliančios neoplazmas Kancerogeninė medžiaga). Tarp kitų neoplazmų priežasčių nurodomas ir pernelyg ilgas deginimasis saulėje bei radiacija. Manoma, kad taip vadinami laisvieji radikalai (molekulės turinčios laisvą, neporinį elektroną išorinėje orbitoje), esantys ląstelės viduje, pažeidžia genus ir taip pat gali tapti neoplazmų, artrito, Alzheimerio ligos bei diabeto priežastimi. Teigiama, kad bent 6 virusai – Epstein–Baro, hepatito B, hepatito C, žmogaus papilomos virusas, žmogaus T-ląstelių limfotropinis virusas ir Kapoši su sarkoma siejamas virusas – pasaulyje sukelia apie 10–15 % neoplazmų [2]. Jei prieš 50 metų neoplazmų atsiradimo mechanizmai buvo prastai suvokiami, tai perversmas molekulinėje biologijoje pakeitė situaciją iš esmės. Normali žmogaus ląstelė savo branduolyje turi 46 chromosomas, kuriose yra patalpinta apie 24 tūkst. genų, užkoduotų DNR sekose. Susivyniojusi DNR yra tūkstantųjų milimetro dalių dydžio, tačiau išvyniota yra apie 2 m ilgio.

Nustatyta, kad neoplazma atsiranda dėl genetinių ląstelės pasikeitimų:

1. taškinių mutacijų (pažeidžiama viena DNR elementari dalelė). Piktybinėje ląstelėje taškinių mutacijų būna net keliasdešimt tūkstančių. Nedidelius jų kiekius sveika ląstelė pati savais mechanizmais pašalina – atitaiso;
2. sudėtingesnių DNR pažeidimų ar pakitimų (pvz., geno dalies iškritimas ar jo atsikartojimas);
3. permainų chromosomos viduje;
4. tarp atskirų chromosomų vykstančiu genomo dalių apsikeitimų vietomis – translokacijų.

Šiuo metu vykdomi platūs tarptautiniai tyrimai nustatinėjant atskirų neoplazmų rūšių genomus – sudarinėjami atlasai. [3]

Neoplazmos ląstelės savybės

Carcinoma squamoso – plaučių karciomos audinys.

Douglas Hanahan и Robert Weinberg savo garsiajame, klasikiniu jau vadinamame straipsnyje «Cell» 2000 m. [4], ir prof. E.N.Imianitov papildymo 2008 m., beveik visų neoplazmų ląstelės pasižymi šiomis savybėmis :

1. dalijimosi signalų savipakankamumu, pasižyminčiu augimo faktorių, receptorių (dariniai, kurie susidaro ant ląstelės paviršiaus ir gali priimti signalus dalintis) bei signalo dalintis perdavimo sekos komponenčių produkcijomis;
2. jautrumo signalams nesidalinti praradimu, padarant baltymus stabdančius dalijimąsi (antimitotinius) neaktyviais;
3. savaiminio natūralaus ląstelės sunykimo (apoptozės) sulėtinimu ar išjungimu, išreguliuojant tai kontroliuojančią biocheminę seką;
4. neribotas dalijimosi potencialas, susijęs su telomerazės fermento reaktyvia ekspresija su pasekme – fiziologinio telomerų trumpėjimo praradimu; (1973 m. – Olovnikov įrodė, kad chromosomų telomerų(„antgalių“) ilgis reguliuoja somatinės ląstelės gyvenimo trukmę (patvirtinta 1990 m.)).
5. kraujagyslių augimo stimuliacija, sukelta transformuotoje ląstelėje padidinta kraujagyslių augimą stimuliuojančių faktorių gamyba, dėl ko piktybinės ląstelės gerai aprūpinamos reikalingomis medžiagomis iš išorės;
6. gebėjimas plisti ir metastazuotis (persikelti į kitas organizmo vietas), susijusi su faktorių, naikinančių vietinį imunitetą gamyba bei histolitinių („audinius tirpinančių“) fermentų (proteazių) gamyba;
7. genomo nestabilumas, DNR atitaisymo sistemų represija ir molekulinio normalaus ląstelės ciklo sutrikdymu;
8. stromos (ląsteles jungiančio karkaso) komponenčių persitvarkymu, sukuriant palankias sąlygas piktybinio klono plitimui.

Šie pokyčiai bei jų charakteris priklauso nuo konkrečių onkogenų įsijungimo į piktybėjimo procesą, mutavus onkogenų supresoriams.

Klasifikacija

Klasifikacija pagal pažeistą organą

Neoplazmos pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos (WHO) ligų klasifikaciją žymimos nuo C00 iki D49. Antrame WHO klasifikacijos skyriuje nurodoma:

• C00-C75 Piktybinė laikoma pirmine organo neoplazma, išskyrus neuroendokrininius, limfoidinius ar hemopoetinius ar susijusius audinius

• C00-C14 Piktybinė lūpos, burnos ertmės neoplazma
• C15-C26 Piktybinė virškinimo organų neoplazma
• C30-C39 Piktybinė kvėpavimo organų ir intratorsalinių organų neoplazma
• C40-C41 Piktybinė kaulų ar antkaulio neoplazma
• C43-C44 Piktybinė odos neoplazma
• C45-C49 Piktybinė mezotelio ir minkštųjų audinių neoplazma
• C50 Piktybinė krūties neoplazma
• C51-C58 Piktybinė moteriškų genitalijų neoplazma
• C60-C63 Piktybinė vyriškų genitalijų neoplazma
• C64-C68 Piktybinė urinarinio trakto neoplazma
• C69-C72 Piktybinė akies, smegenų ar kitų CNS vietų neoplazma
• C73-C75 Piktybinė skydliaukės ar kitų endokrininių liaukų neoplazma

• C7a Piktybinis neuroendokrininis auglys
• C7b Piktybinis antrinis neuroendokrininis auglys
• C76-C80 Piktybinė ligos apibrėžta ar kitų antrinių bei nenustatytų priežasčių neoplazma
• C81-C96 Piktybinė limfoidinio, hematopoetinio ar su juo susijusio audinio neoplazma
• D00-D09 Piktybinė neoplazma In situ
• D10-D36 Gėrybiniai augliai, išskyrus neuroendokrininius auglius
• D3a Gėrybinis neuroendokrininis auglys
• D37-D48 Piktybinė neaiškaus elgesio neoplazma, polycythemia vera ir myelodysplastinis sindromas
• D49 Piktybinė nespecifinio elgesio neoplazma

Klasifikacija pagal audinio rūšį

Pagal pažeisto audinio rūšį piktybinės neoplazmos skirstomos į

• Adenokarcinoma – liaukinio epitelio piktybinis susirgimas
• Blastoma – embrioninio audinio piktybinis susirgimas
• Karcinoma – epitelio piktybinis susirgimas
• Leukemija – kraujo piktybinis susirgimas
• Limfoma – limfos piktybinis susirgimas
• Mieloma – kaulo čiulpų piktybinis susirgimas
• Sarkoma – jungiamojo audinio piktybinis susirgimas

WHO konkrečių neoplazmų klasifikacija

Ši klasifikacija yra pateikta ICD-O

Klasifikacija pagal susirgimo laipsnį ir išplitimą organą

Auglio, mazgo, metastazių (pagal angl. tumor, node, metastases) taip vadinamoje TNM sistemoje, piktybiniai susirgimai klasifikuojami pagal auglio dydį – (T), regioninio išplitimo laipsnį (N), bei metastazių išplitimą -(M). Pvz., T2N1M0 reiškia antro laipsnio auglį su pradiniu limfmazgių pažeidimu be tolimesnio išplitimo – metastazių.

Klasifikacija pagal kariotipą ir genų aktyvumą (Molekulinė klasifikacija)

Pastaruoju metu, vystantis molekulinei onkologijai, greta klinikinių klasifikacijų ir numeracijų siūloma piktybinių susirgimų klasifikacijos, pagrįstos permainomis chromosomose (kariotipe) bei molekuliniu lygiu – genų raiška ir reguliatorinių grandinių veikų pobūdžiu. Dėl šios priežasties daugėja neoplazmų poklasių bei atsiveria galimybės žymiai efektyvesniam, netgi, individualiam gydymui, mustačius paciento neoplazmos ląstelės viso genomo ar jo dalies pokyčius.

Nuorodos

• Apie neoplazmų klasifikaciją molekuliniame lygyje