Atverti pagrindinį meniu
Sidnėjaus operos teatras. Arch. J. Utzonas, 1973 m.

Neoekspresionizmas (neo+ekspresionizmas) – XX a. II pusės moderniosios dailės ir architektūros kryptis, akcentuojanti meninę formą, ekspresionizmo atmaina.

Neoekspresionistinė architektūraKeisti

Neoekspresionistinė architektūra susiformavo po II pasaulinio karo kaip priešprieša asketiškam, monotoniškam ir racionaliam funkcionalizmui. Neoekspresionizmas susijęs su kitomis architektūros kryptimis: organine architektūra, brutalizmu, metabolizmu, iš dalies su neoklasicizmu.

Pastatai unikalūs, asimetriški, netaisyklingi, dinamiški, sudėtingo plano. Naudojamos metalinės, plonasienio gelžbetonio konstrukcijos, leidusios įgyvendinti bet kokią formą.

Neoklasicizmas skirstomas į pozityvųjį ir negatyvųjį neoklasicizmą.

  • Pozityvusis neoklasicizmas – teikiama pirmenybė formai, siekiama funkcijos, konstrukcijos ir formos tarpusavio harmonijos.
  • Negatyvusis neoklasicizmas – dėl išorinės formos nukrypstama manieringumą, ekstravagantiškumą, nepaisoma pastato paskirties.

Neoekspresionizmas ypač atsispindi Brazilijos (Brazilija) architektūroje.

Žymiausi architektaiKeisti

Oskaras Nymejeris (Oscar Niemeyer; Brazilija), Liusijo Košta (Lúcio Costa, Brazilija), Le Korbiuzjė (Le Corbusier; Prancūzija), Elielis Sarinenas (Eliel Saarinen; Suomija), Jornas Utzonas (Jørn Utzon; Danija), Anrė Jakobsenas (Arne Jacobsen; Danija), Alvaras Aaltas (Alvar Aalto; Danija), Ralfas Erskinas (Ralph Erskine; Švedija) ir kt.

Žymiausi dailininkaiKeisti