Nendrinis žiogelis

Locustella luscinioides
Locustellaluscinioides.jpg
Nendrinis žiogelis (Locustella luscinioides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Devynbalsiniai
(Wikispecies-logo.svg Sylviidae)
Gentis: Žiogeliai
(Wikispecies-logo.svg Locustella)
Rūšis: Nendrinis žiogelis
(Wikispecies-logo.svg Locustella luscinioides)

Nendrinis žiogelis (Locustella luscinioides) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukščių rūšis.

Locustella luscinioides

PaplitimasKeisti

Europoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno iki Volgos žemupio ir Uralo kalnų. Šiaurinė arealo riba siekia Volgos aukštupį, Kamos vidurupį, pietuose – Kaukazą, Juodąją, Viduržemio jūras. Taip pat gyvena Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose (ten ir žiemoja).

Didžiojoje Lietuvos dalyje retas, tačiau nemažai nendrinių žiogelių peri Žuvinto, Simno, Biržulio, Amalvo, Urkio, Krokų Lankos ežeruose, Nemuno deltoje. Lietuvoje lankosi porūšis Locustella luscinioides luscinioides.

IšvaizdaKeisti

Patino ir patelės viršutinė kūno dalis ruda, sparnai ir uodega tamsesni, apatinė pusė balsva, gerklė, pilvas šviesesni. Nuo kitų žiogelių skiriasi vienspalviu plunksnų apdaru. Snapas rudas. Sveria: patinas 13-20 g, patelė 15-21 g.

ElgsenaKeisti

Gyvena prie atvirų vandens plotų, balų, dažniausiai viksvų, paparčių sąžalyne, rečiau sudžiuvusiose nendrėse, švendruose, karkluose. Patinai gieda daugiausia naktimis, paryčiais ar apsiniaukus. Lizdą krauna gegužės pradžioje iš senų nendrių lapų, žolių. Deda 3-5 balzganus su rudomis dėmėmis kiaušinius. Vakarų Europoje veda dvi vadas.

MitybaKeisti

Nendrinis žiogelis maistą renka straksėdamas arba žingsniuodamas tarp žolių. Minta bestuburiais: vorais, vabzdžiais ir jų lervomis[1].

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.