Nemirtingieji (gr. Ἀθάνατοι), persų nemirtingieji, dešimt tūkstančių nemirtingųjų – Achemenidų imperijos elitinių karių dalinys.

Nemirtingieji, pavaizduoti VI a. pr. m. e. reljefe Darijaus pilyje Susoje.

Nemirtingieji buvo sunkieji pėstininkai, kuriuos sudarė tik medų, persų ir elamų tautų žmonės.

Pavadinimas redaguoti

Pasak Herodoto, pavadinimas kilo dėl nuolat išlaikomo vienodo jų skaičiaus – 10 000; vietoje sunkiai sužeistų ar mirusiųjų būdavo priimami nauji kariai.[1]. Visi kiti šaltiniai, kuriuose naudojamas šis pavadinimas, remiasi tik Herodotu. Pačioje Persijoje Nemirtingieji buvo vadinami kompanionais (pers. Anûšiya).[2] Gali būti, kad Herodotas supainiojo originalų pavadinimą su kitu labai panašiu persišku žodžiu – pers. Anauša 'nemirtingieji'.[2]

Šiuo metu beveik visose kalbose naudojamas pavadinimas Nemirtingieji.

Reikšmingesni karai redaguoti

Nemirtingieji vaidino svarbią rolę Kyro Didžiojo užkariavimuose 547 m. pr. m. e, Kambizo kare prieš Egiptą 525 m. pr. m. e., Darijaus karuose prieš Skitiją (513 m. pr. m. e.) ir Indiją (520 m. pr. m. e.) Taip pat, karuose prieš graikus, įskaitant Termopilų mūšį 480 m. pr. m. e.

Įranga redaguoti

Pasak Herodoto, jų ginkluotę sudarė pintas skydas, trumpos ietys, kalavijai arba trumpi durklai, lankas su strėlėmis. Po drabužiais Nemirtingieji dėvėjo žvyninius šarvus. Eilinių nemirtingųjų iečių antrojo galo apkaustai buvo sidabriniai, o karininkų – auksiniai.[1]

Kaip galvos apdangalą, kariai dėvėjo tam tikrą persišką tiarą, kurios tiksli forma dabar nėra tvirtai žinoma. Išlikusiuose tų laikų reljefuose Nemirtingieji vaizduojami dėvintys prabangius rūbus ir auksinius papuošalus.

Paskui karius traukdavo speciali gurguolė su kupranugariais ir mulais, dengtuose vežimuose vežanti maistą, papildomą įrangą, tarnus ir suguloves. Gurguolės vežamas maistas buvo skirtas tik Nemirtingiesiems.[3]

Paveldas redaguoti

 
Šiuolaikinis Nemirtingųjų vaizdavimas 1971 m. Irane, švenčiant Achemenidų imperijos įkūrimo 2500 m. sukaktį

Sasanidų laikais Nemirtingųjų daliniai buvo atkurti, juos vėl sudarė 10 000 karių, tačiau dabar tai jau buvo kavalerija.

X a. pabaigoje, valdant Mykolui VII Dukui, specialus elitinis Nemirtingųjų dalinys buvo įkurtas ir Bizantijos imperijoje. Persų pavyzdžiu, jį taip pat sudarė maždaug 10 000 karių.

Neformaliai Nemirtingaisiais buvo vadinama ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono imperatoriškoji gvardija.[4]

Modernioje Irano armijoje 19421979 m. taip pat egzistavo dalinys neformaliu pavadinimu Nemirtingieji (Gârd e Jâvidân), kurį sudarė tik savanoriai. Jo dydis buvo apie 4 – 5 tūkstančiai karių, be to, turėjo britiškus FV 4201 Chieftain tankus – tuo metu tai buvo vieni moderniausių tankų pasaulyje. Šis dalinys buvo panaikintas nuvertus Šacho režimą 1979 m.

Populiariojoje kultūroje redaguoti

Kaip svarbus ir garsus Irano istorinis paveldas, Nemirtingieji dažnai minimi su Persijos istorija susijusiuose kūriniuose. Tarp žymiausių, jie vaizduojami filme 300 (tiesa, čia rodoma jų versija yra iš esmės išgalvota ir turinti labai mažai bendro su istorine). Nemirtingieji dažnai patenka ir į istorinės tematikos žaidimus, pavyzdžiui, jie yra specialusis persų dalinys Civilizacijos serijoje. Civilization III tai buvo kalavijais ginkluoti pėstininkai, Civilization IV – kavalerija, persams atstojusi kovos vežimus.

Nuorodos ir šaltiniai redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 livius.org: immortals Archyvuota kopija 2010-03-25 iš Wayback Machine projekto.
  2. 2,0 2,1 Iran Chamber Society. Lendering, J. Immortals
  3. Cook, J.M. The Persian Empire. New York: Schocken Books, 1983
  4. Georges Blond, La Grande Armée (New York: Arms and Armor), 1997