Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, sutrumpintai Sąvadas – nuo 2018 m. pradėtas ir nuolat atnaujinamas Lietuvoje puoselėjamo nematerialaus kultūros paveldo sąrašas. Sąvado duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Į sąvadą įtraukti Lietuvoje išlikę unikalūs, istoriniu, kultūriniu, etnologiniu ir kitais požiūriais vertingi, bendruomenėms reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo elementai.
Sąrašas
redaguoti2024 m. sąvade buvo 66 vertybės. 2023 m. sąvade buvo 55 vertybės. 2022 m. sąvade buvo 48 vertybės. 2021 m. į sąvadą buvo įtrauktos 39 išsaugotos ar atgaivintos tradicijos.[1]
2018
redaguoti- Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse (2018, Lietuva)
- Jūžintų krašto keptinis alus (2018, Aukštaitija)
- Kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje (2018, Lietuva)
- Kryžių lankymo tradicija Griškabūdžio apylinkėse (2018, Suvalkija)
- Kūčios (2018, Lietuva)
- Kupiškėnų vestuvės (2018, Aukštaitija)
- Kurtuvėnų Užgavėnės (2018, Žemaitija)
- Lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos Lietuvoje (2018, Lietuva)
- Polka Lietuvoje (2018, Lietuva)
- Senovinis stintelių ir seliavų gaudymas žiemą sukant bobas Mindūnų kaime ant Baltųjų Lakajų ežero (2018, Aukštaitija)
- Sutartinės – lietuvių polifoninės dainos (2018, Lietuva)
- Šiaudinių sodų tradicija (2018, Lietuva)
2019
redaguoti- Biržų krašto sutartinės ir jų atlikimas (2019, Aukštaitija)
- Dainos iš marių dugno. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija (2019)
- Lietuviškos ristynės (2019, Lietuva)
- Muzikavimas bandonija Tauragės krašte (2019, Mažoji Lietuva)
- Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas (2019, Aukštaitija)
- Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika (2019, Aukštaitija)
- Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (2019, Lietuva)
- Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte (2019, Vilnija)
- Visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė Sabantujus (2019, Mažumos)
2020
redaguoti- Drevinė bitininkystė Varėnos krašte (2020, Lietuva)
- Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba (2020, Mažoji Lietuva)
- Lietuvos karaimų vestuvių tradicija (2020, Mažumos)
- Mažosios Lietuvos delmonai (2020, Mažoji Lietuva)
- Pirčių lankymo tradicija (2020, Lietuva)
- Totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija (2020, Mažumos)
- Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje (2020, Aukštaitija)
- Vietovardžiai: atminties ir vartojimo tradicija (2020, Lietuva)
- Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija (2020, Žemaitija)
2021
redaguoti- Lietuvininkų dainavimo tradicija (2021, Mažoji Lietuva)
- Lietuvos totorių gastronominė tradicija (2021, Mažumos)
- Pintinių juostų pynimo tradicija (2021, Lietuva)
- Poledinė bumbinamoji stintų žvejyba (2021, Lietuva)
- Poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere (2021, Aukštaitija)
- Rasos šventė Kernavėje (2021, Vilnija)
- Šilinių dzūkų grybavimo tradicija (2021, Dzūkija)
- Žolinės atlaidų šventimo tradicija Krekenavoje (2021)
2022
redaguoti- Akmentašystės tradicija Kelmėje (2022, Žemaitija)
- Būgnijimas su kūlele Rytų Aukštaitijoje (2022, Aukštaitija)
- Kapinių šventė Kisiniuose (2022, Mažoji Lietuva)
- Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose (2022, Aukštaitija)
- Naminio alaus gamyba Biržų ir Kupiškio kraštuose (2022, Aukštaitija)
- Palangos Jurginės – pavasario, žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė (2022, Mažoji Lietuva)
- Pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime (2022, Dzūkija)
- Dzūkų smuikavimas – strykinis griežimas (2022, Dzūkija)
- Ritinis – lietuvių komandinio sporto žaidimas, dar vadinamas „Ripka“ (2022, Lietuva)
- VU Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi - Fiziko diena (2022, Lietuva)
2023
redaguoti- Skiedrinės stogdengystės tradicija (2023, Lietuva)
- Velykų antros dienos prausimas Užupės kaime (2023)
- Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija (2023, Mažoji Lietuva)
- Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime (2023, Suvalkija)
- Balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicija (2023, Lietuva)
- Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose (2023, Suvalkija)
- Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė ir kitos veiklos (2023, Mažoji Lietuva)
2024
redaguoti- Gintaro gaudymas Lietuvos pajūryje (2024, Mažoji Lietuva)
- Klojimo teatro tradicija Tautkaičių krašte (2024, Suvalkija)
- Lietuvos heraldikos tradicija (2024, Lietuva)
- Lietuvos žydų (litvakų) jidiš tarmės vartosenos tradicija Lietuvoje (2024, Mažumos)
- Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje (2024, Mažoji Lietuva)
- Šukionių kaimo Mojavos (Gegužinės pamaldos) (2024)
- Tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje (2024, Lietuva)
- Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose (2024, Mažoji Lietuva)
- Arimo arkliais tradicijos gaivinimas Lazdijų krašte (2024, Dzūkija)
- Kafijos gėrimo kultūros gaivinimas Mažojoje Lietuvoje (2024, Mažoji Lietuva)
- Lietuviškos pirties akademija (2024, Lietuva)[2]
2025
redaguoti- Grūšlaukės užgavėnės (2025, Žemaitija)
- Kanklės ir kankliavimas Lietuvoje (2025, Lietuva)
- Žvejyba Kuršių mariose (2025, Mažoji Lietuva)
- Margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse (2024, Dzūkija)
Išnašos
redaguoti- ↑ Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos 7 regionų tradicijos: jos gyvos todėl, kad kažkam yra svarbios. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2021-07-08.
- ↑ Savadas (2024-03-04) Nematerialaus kultūros paveldo sąvade – gyvosios ir nykstančios tradicijos, bendruomenes ir tautą vienijantys ženklai