Nelaboji svidrė
Nelaboji svidrė (Lolium temulentum)
Nelaboji svidrė (Lolium temulentum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Svidrė
( Lolium)
Rūšis: Nelaboji svidrė
( Lolium temulentum)
Binomas
Lolium temulentum
L.

Nelaboji svidrė (Lolium temulentum, kur lot. temulentum – girtas, apsvaigęs), taip pat kaladirsė[1], ašutis[2] – miglinių (Poaceae) šeimos augalų genčiai priklausanti daugiametės žolės rūšis, turinti į tikrąją varpą panašų žiedyną. Žinoma kaip vasarojaus piktžolė, anksčiau buvusi dažna rugių, kviečių ir kitų javų pasėliuose, konkuravusi su javais dėl maisto medžiagų, vandens, erdvės.

Augančios nelabosios svidrės
Žiedynas
Lolium temulentum

Aprašymas redaguoti

Nelaboji svidrė paprastai augdavo tuose pačiuose laukuose kaip ir kviečiai, todėl buvo rimtu iššūkiu naikinant piktžoles, kol neatsirado šiuolaikinės rūšiavimo mašinos, leidžiančios atskirti šios svidrės sėklas nuo kviečių.[3] Dabar pasėliuose retai sutinkama. Šių dviejų augalų panašumas yra toks didelis, kad kai kuriuose regionuose nelaboji svidrė vadinama „netikru kviečiu“.[4] Šis panašumas akivaizdus, kol nesusiformuoja sudėtinės varpos pavidalo kekės. L. temulentum kekių smaigaliai yra laibesni nei kviečių. Šoninių ašių varputės yra nukreiptos į kraštus nuo žiedkočio ir turi tik vieną žiedažvynį (angl. Glume), o kviečių – plokščiąja puse nukreiptos į varpos ašį ir turi du žiedažvynius. Kviečių grūdai prinokę tampa gelsvi ar rusvi, o svidrių – juodi.[5]

Augalo grūdeliuose randama grybelio Stromatinia temulenta, gaminančio alkaloidinį tiamuliną.[6] Užkrėstose grūdinėse kultūrose jis žmonėms gali sukelti rimtus apsinuodijimus (galvos svaigimą, mieguistumą, sąmonės praradimą, traukulius).

Literatūroje redaguoti

Nelaboji svidrė kaip piktžolė minėta istoriniuose šaltiniuose.

Senovės graikų botanikas Teoprastas tvirtino savo De causis plantarum (8:7 §1), kad kviečiai gali taip transformuotis, kad kviečiais užsėtuose laukuose dažnai sunokinamas ir nupjaunamas piktžolių derlius.[3]

Šią piktžolę minėjo Horacijus satyroje 2,6 (suėstą lauko pelės, kol jis vaišino svečią išskirtiniu patiekalu), ir galbūt tai buvo augalas Evangelijos pagal Matą pamokyme apie kviečius ir piktžoles (rauges [7]): Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną.[8]

Surengęs žudynes šv. Braiso dieną (angl. St. Brice's Day massacre) Anglijos karalius Etelredas II Neprotingasis pažymėjo: Visi šią salą užplūdę danai, sudygę kaip piktžolės tarp kviečių, turėjo būti sunaikinti teisingiausiu būdu.[9]

Kaip piktžolė paminėta Šekspyro „Karaliuje Lyre“,[10] žydų Mišnos traktate „Sėklos“ (1:1) kaip זונין (zunin), panašiame į arabų زؤان (zuʾān).[11]

Nelaboji svidrė yra vienas iš daugelio ingredientų mitridate, kurį kasdien vartojo senovės Ponto karalius Mitridatas, tikėjęs tokiu būdu įgyjamu imunitetu nuodams.


Šaltiniai redaguoti

 
  1. Kaladirsė lkz.lt
  2. Ašutis lkz.lt
  3. 3,0 3,1 Leroi, Armand Marie (2014). The Lagoon: How Aristotle Invented Science. Bloomsbury. pp. 296–297. ISBN 978-1-4088-3622-4.
  4. Craig S. Keener, The Gospel of Matthew: A Socio-Rhetorical Commentary, Wm. B. Eerdmans Publishing, 2009 p.387
  5. Heinrich W.Guggenheimer, The Jerusalem Talmud,Vol. 1, Part 3, Walter de Gruyter, 2000 p.5
  6. Schardl CL, Grossman RB, Nagabhyru P, Faulkner JR, Mallik UP (2007). „Loline alkaloids: currencies of mutualism“. Phytochemistry. 68 (7): 980–996. doi:10.1016/j.phytochem.2007.01.010. {{cite journal}}: Ženklinimas kursyvu arba paryškinimu čia negalimas: |journal= (pagalba)
  7. Mt 13, 24–30 „Palikite abejus augti iki pjūčiai“
  8. Matthew|13:30
  9. „‘COCKLES AMONGST THE WHEAT’: DANES AND ENGLISH IN THE WESTERN MIDLANDS IN THE FIRST HALF OF THE ELEVENTH CENTURY“. Midland History. 11: 1–22. doi:10.1179/mdh.1986.11.1.1.
  10. Seager, Herbert West (1896). „Darnel“. Natural history in Shakespeare's time. London: Elliot Stock. p. 82.
  11. Artscroll Kilayim, June 2012