Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nešatelis (pranc. Neuchâtel, Neuchatel – „Naujoji pilis“, provans. Nôchâtél, vok. Neuenburg, ret. Neuchâtel, Neufchâtel) yra Šveicarijos miestas vakarinėje šalies dalyje. Miestas – Nešatelio kantono sostinė. Prie miesto telkšo Nešatelio ežeras.

Nešatelis
pranc. Neuchâtel, Neuchatel
      
Nešatelis
Nešatelis
46°59′0″ š. pl. 6°59′0″ r. ilg. / 46.98333°š. pl. 6.98333°r. ilg. / 46.98333; 6.98333 (Nešatelis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Šveicarijos vėliava Šveicarija
Kantonas Nešatelio kantonas Nešatelio kantonas
Gyventojų (2007) 32 389
Plotas 18,05 km²
Tankumas (2007) 1 794 žm./km²
Vikiteka Nešatelis
Kirčiavimas Nešatèlis

Geografija

redaguoti

Miestas įsikūręs šiaurės vakariniame ežero krante. Šalia – Juros Alpės.

Istorija

redaguoti
 
Nešatelio ežero ir Nešatelio panorama

1011 m. Burgundijos valdovas Rudolfas III pastatė naują pilį ežero pakrantėje, pavadintą Neuchâtel (išvertus iš prancūzų kalbos, Neuchâtel ir reiškia naują pilį) savo žmonai Irmengardei.

Neušatelio grafystė klestėjo, o 1530 m. priėmė Reformaciją. Su didėjančia valdžia ir prestižu, Neuchâtel tapo kunigaikštyste XVII amžiaus pradžioje. Kai 1707 m. mirė Nešatelio princesė Orleano kunigaikštienė Mary, žmonės iš 15 pretendentų turėjo pasirinkti naująjį valdovą. Jie norėjo, kad jų naujas valdovas būtų protestantas, ir taip pat būtų gana stiprus, kad apsaugotų jų teritoriją. Liudvikas XIV aktyviai skatino daug prancūzų pretendentų į pavadinimą, bet Nešatelio žmonės pasirinko Prūsijos Frydrichą I.

Tais laikais Nešatelis gyveno aukso amžių, klestėjo komercija ir pramonė (laikrodininkystė ir nėriniai), bankininkystė.

XVIII ir XIX amžių sandūroje Prūsijos karalių įveikė Napoleonas. Frydrichas I buvo priverstas palikti Nešatelį, kad išlaikytų Hanoverį. Napoleono maršalas Berthier tapo Neušatelio princu. Jo valdymo metu buvo nutiesti keliai ir atkurta infrastruktūra, tačiau pats Berthier teritorijoje nesilankė. Įveikus Napoleoną, Prūsijos karalius Frydrichas III pakartotinai patvirtino savo teises, teigdamas, kad Neušatelis turi būti prijungtas prie kitų Šveicarijos kantonų. 1814 m. rugsėjo 12 d., Nešatelis tapo 21-uoju kantonu, bet taip pat ir liko prūsų valdžioje. Tai išprovokavo bekrauję revoliuciją. Nešatelis atsikratė karališkos praeities ir 1848 m. pasiskelbė respublika Šveicarijos Konfederacijos sudėtyje.

Futbolas

redaguoti

Išnašas

redaguoti