Nausėdai (Vilkyškiai)
Kitos reikšmės – Nausėdai (reikšmės).
| Nausėdai | ||
|---|---|---|
  Nausėdai |
||
| 55°04′55″š. pl. 22°13′01″r. ilg. / 55.082°š. pl. 22.217°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Pagėgių savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vilkyškių seniūnija | |
| Gyventojų | 16 | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Nausseden-Schäferei, Schäferei Naußeden | |
Nausėdai (arba Nausėdžiai, Pagirys[2]) – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 7 km į pietryčius nuo Vilkyškių, prie kelio 4247 Mociškiai–Vėžininkai–Nausėdai , Mociškių miško pakraštyje.[3]
Istorija
redaguotiXVIII a. pabaigoje Šereitlaukio valsčiuje ir Viešvilės parapijoje minimi treji Nausėdai – girios pakraščiuose įsikūrusių naujakurių gretimos gyvenvietės (kulmiškasis dvarelis, paveldimąja teise žemę valdžiusių ūkininkų kaimas ir karališkųjų valstiečių kaimas). Netrukus į pietryčius nuo jų, girios laukymėje, įkurti dar vieni Nausėdai – avininkystės ūkis (vok. Schäferei).[2] XIX a. viduryje pastaroji gyvenvietė jau valdė per 840 ha žemės, joje gyveno 34 žmonės – kulmiškių ir laisvųjų paveldėtojų teises turėję kaimiečiai. Laikyti 44 arkliai, 136 galvijai, 115 avių, 44 kiaulės. Vaikai lankė Vėžininkų kaimo mokyklą. Per ateinančius kelioliką metų kaimo gyventojų žymiai padaugėjo: 1871 minimi 182 kaimiečiai, gyvenę 13 sodybų su 29 butais. Amžiaus pabaigoje kaimo plėtra sulėtėjo; 1905 m. surašyti 194 gyventojai ir 17 sodybų su 35 butais, valdyta 798 ha žemės.[4]
Kaimas nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, o po karo prisidėjo ir ūkinė suirutė. 1923 m. Klaipėdos kraštas kartu su Nausėdais atiteko Lietuvai, priskirtas naujajai Pagėgių apskričiai, Žukų parapijai. Kadangi šalia buvo dar trys gyvenvietės tuo pačiu pavadinimu, Lietuvos Respublikos valdžia kaimą pervadino Pagiriu. 1925 m. kaime gyventa 160 žmonių, valdyta 771 ha žemės. Būta stambesnių ir mažesnių sodybų, daugiabučių namų darbininkams. Toliau nuo kaimo branduolio, Vilkyškių–Viešvilės paplentėje stovėjo girininkijos sodyba ir kelios mažos sodybėlės.[2] Rytuose plytėjo didelis pievų ir ganyklų plotas, kitose pusėse buvo dirbami laukai.[4]
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, artėjant frontui, kaimo gyventojai prievarta evakuoti į Vokietijos gilumą. Po karo kaimui grąžintas Nausėdų pavadinimas. Buvusių didžiųjų sodybų raudonplyčiuose tvartuose ir daržinėse įrengtos vietos ūkio fermos. Sovietmečiu ir vėliau kaimas sunyko, pastatai lopyti, nevykusiai perdirbinėti ar nugriauti.[4]
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1871 m.[5] | 1885 m.[6] | 1905 m.[7] | 1910 m.[8] | 1925 m.[9] | 1959 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 182 | 160 | 194 | 145 | 160 | 36 | ||
| 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | ||
| 58 | 51 | 28 | 38 | 20 | 16 | ||
| |||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Martynas Purvinas, Nausėdžiai, 2, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2006 m. Nuoroda tikrinta 2025-03-15.
- ↑ Karte des Deutschen Reiches 1 : 25 000 - Messtischblatt. // Susudata.de
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Martynas Purvinas, Nausėdų kaimas. Voruta, Nr. 20 (686), 2009-10-17, p. 11. Nuoroda tikrinta 2025-03-15.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
- ↑ 10,0 10,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Schäferei_Nausseden (Wiki.genealogy.net)
- Naußeden-Schäferei (Gov.genealogy.net)