Naum Gabo
| Naumas Gabo | |
|---|---|
| |
| Naum Gabo | |
| Gimė | 1890 m. rugpjūčio 5 d. Brianskas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1977 m. rugpjūčio 23 d. (87 metai) Voterberis, Konektikutas, JAV |
| Tautybė | Žydas |
| Veikla | Skulptorius |
Naumas Gabo (tikr. Naum Neemia Pevsner, 1890 – 1977 m.) – iš Rusijos žydų kilęs XX a. skulptorius, teatro dizaineris, meno teoretikas. Konstruktyvizmo ir kinetinio meno srovių atstovas.
Biografija redaguoti
Naumas Neemija Pevsneris gimė 1890 m. rugpjūčio 5 d. Brianske Rusijos žydų šeimoje. Buvo ketvirtas iš 5 šeimos sūnų. Jo tėvas buvo pasiturintis vietos inžinierius. Naumas buvo išvytas iš pradinės mokyklos dėl pašiepiančio eilėraščio apie direktorių. Trumpai buvo nuvykes pas vyresnį brolį į Tomską, bet dėl 1905 m. revoliucijos neramumų grįžo namo. Buvo trumpai suimtas policijos dėl dalyvavimo nelegalioje grupėje ir įsikišus tėvui paleistas. Tėvai išsiuntė jį baigti mokslus į Kurską, kur Naumas rašė poeziją. Po to paliko Rusijos imperiją, 1909–1914 m. studijavo mediciną, vėliau civilinę inžineriją Miuncheno universitete; lankė H. Wölfflino meno istorijos paskaitas. Apsilankė Paryžiuje. 1913 m. lankėsi Italijoje, Florencijoje ir Venecijoje. 1913–1914 m. Paryžiuje susipažino su kubizmo, orfizmo daile. Paryžiuje dirbo jo brolis Antuanas Pevsneris, dailininkas.
Pirmojo pasaulinio karo metu 1914–1917 m. Naumas gyveno Kopenhagoje, Stokholme, Osle. Prie jo prisijungė broliai Aleksejus ir Antuanas. Diskusijose su jais Naumas nusprendė tapti menininku. 1915-16 žiemą Osle pradėjo kurti pirmąsias skulptūrines kompozicijas ir pasirašė ant jų Gabo pavarde, kad atskirti nuo brolio. 1917 m. grįžo į Rusiją po Spalio revoliucijos. Maskvoje kartu su V. Tatlinu ir A. Rodčenka inspiravo konstruktyvizmo judėjimą. 1919-20 m. jis bandė sukonstruoti radijo stotį. 1920 m. kartu su broliu A. Pevsneriu paskelbė „Realistinį manifestą“, jame išdėstė konstruktyvistinio meno pagrindus, iškėlė grynosios formos idealą, pateikė neutraliosios kūrybos sampratą.
1920 m. N. Gabo sukūrė pirmuosius judančios skulptūros kūrinius, kurie pranašavo kinetinio meno atsiradimą. 1922 m. emigravo iš Rusijos į Berlyną. Buvo susijęs su „De Stijl“ ir „Bauhaus“ asmenybėmis. 1924 m. su broliu eksponavo Paryžiuje, patraukė S. Diagilevo dėmesį ir buvo pakviestas kurti dekoracijos ir kostiumus „Rusų baletui“. Skleidė konstruktyvizmo idėjas Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje. 1932 m. paliko Berlyną ir prisijungė prie Paryžiaus Abstraction-Création menininkų grupės. 1936 m. Londone vedė Miriam Israels. 1937 m. Anglijoje prisidėjo prie bendro konstruktyvistų manifesto „Ratas“.
Antrojo pasaulinio karo metus N. Gabo praleido Anglijoje. 1946 m. išvyko į JAV. Po dvejų metų Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje įvyko jo ir brolio A. Pevsnerio paroda. 1952 m. A. Gabo priėmė JAV pilietybę. 1953-54 m. dėstė Harvardo universiteto Architektūros mokykloje, buvo profesorius. 1962 m. aplankė savo brolius TSRS. Naumas Gabo mirė 1977 m. rugpjūčio 23 d. Voterberyje (Konektikutas). Naumas Gabo skulptūros kompozicijose siekė perteikti formų dinamišką ritmą erdvėje. Jis naudojo metalą, stiklą, siūlus, vielą. Autoriaus kūryboje vyrauja spiralės, išlenkto disko, turinčio membranos bruožų, motyvai („Linijinė konstrukcija erdvėje nr. 2“, „Linijinė konstrukcija erdvėje nr. 4“, abi 1957–1958). N. Gabo kūryba turėjo įtakos kinetinio meno raidai.
Kūrinių galerijos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 123-125
- Encyclopaedia Britannica
- limis.lt Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.
[Kategorija:Rusijos dailininkai konstruktyvistai|Gabo, Naum]]