Naujosios Akmenės herbas

Naujosios Akmenės herbas – vienas iš Akmenės raj. Naujosios Akmenės miesto heraldikos atributų.

Herbo aprašasKeisti

Skydo juodame lauke raudonas ratas su auksiniais ugnies liežuviais, sidabrinėje skydo galvoje – du raudoni sukryžiuoti kirtikliai, galvos viršuje, smaigaliai nukreipti žemyn.

Tai simbolizuoja iš gelmėse slūgsančių klinčių išgaunamą cementą.

IstorijaKeisti

Pirmą kartą sukurti Naujosios Akmenės herbą bandyta 1969-1970 m. Tuomet dailininkui A. Švažui siūlyta herbe pavaizduoti dvi arba tris kelnes (mūrininkų darbo įrankis), komponuojant jas su penkiakampe žvaigždute viršuje arba dantračiais bei kitais panašiais dalykais. 1970 m., bebaigiant daryti miesto herbą (trys kelnės ir virš jų žvaigždutė), Heraldikos komisijos veikla sustabdyta, uždraustas herbų naudojimas (Lietuvos heraldikos komisijos 1969-1970 m. posėdžių protokolai).

Prie miesto herbo sugrįžta po beveik 30 metų. Heraldikos komisijoje apsvarsčius anksčiau siūlytus motyvus, nutarta jų atsisakyti ir ieškoti naujų, kurie labiau atspindėtų Naujosios Akmenės miesto specifiką, jos atsiradimo istoriją. Iš kelių dailininko Arvydo Každailio pasiūlytų variantų, pritarus vietos gyventojams, nuspręsta herbe pavaizduoti du simbolius. Į sidabrinę skydo galvą įdėti du raudonus sukryžiuotus kirtiklius, o pagrindiniame juodame lauke pavaizduoti raudoną auksu liepsnojantį ugnies ratą. Istoriniai kirtikliai simbolizuotų senąją kalnakasybą (klinčių gamybą), o raudonas liepsnojantis ratas primintų pagrindinį miesto atsiradimo ir vietos verslo šaltinį – cemento gamybą.

Naujosios Akmenės herbą Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1998 m. balandžio 9 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 187). Tų pačių metų balandžio 17 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 46.

Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Taip pat skaitykiteKeisti