Naujamiesčio karaimų kapinės

Naujamiesčio karaimų kapinės

Prie kapinių vartų
Naujamiesčio karaimų kapinės
Naujamiesčio karaimų kapinės
Koordinatės
55°40′54″š. pl. 24°09′47″r. ilg. / 55.681636°š. pl. 24.16304°r. ilg. / 55.681636; 24.16304
Vieta Panevėžio rajono savivaldybė
Seniūnija Naujamiesčio seniūnija (Panevėžys)
Naudotas nuo XV–XVII a.

Naujamiesčio karaimų kapinės – veikiančios senosios karaimų kapinės Naujamiesčio kaime, Panevėžio rajone. Įsikūrusios prie Nevėžio, šile, 0,5 km į pietus nuo tilto per Nevėžį kelyje  3008  NaujamiestisUpytė .

Naujamiesčio kapinės yra vienos iš trejų karaimų kapinių, be Vilniaus ir Trakų, veikiančių Lietuvoje. Pagal dydį jos yra antros Lietuvoje, po Trakų. Atvykstančius į šias kapines pasitinka naujai pastatyta nuoroda bei vietinio menininko Daliaus Dirsės sukurta memorialinė istorinio aprašo lenta. Šalia yra senosios žydų kapinės.

Kapinės įkurtos XV–XVII amžių laikotarpiu. Jų teritoriją žymi seni paminkliniai akmenys – stelos, kuriuose dar įskaitomi įrašai hebrajų rašmenimis, o tekstai – karaimų kalba. Senojoje kapinių dalyje galėjo būti laidojamos ir 1710 m. maro aukos. Naujamiesčio kapinėse palaidota nemažai žymių ir garbingų žmonių: karaimų poetas Šelumijelis Lopato (1904–1923), poetas ir vertėjas Jokūbas Maleckas, miškininkas Isakas Čaprockis.

Istorija redaguoti

 
Antkapiai–stelos

Viduramžiais viena iš didesnių karaimų bendruomenių gyveno Naujamiestyje, kur Vytautas Didysis buvo išskyręs karaimams žemės, jie vertėsi žemdirbyste. Tačiau dėl karų ir epidemijų, alinusių kraštą, smarkiai nukentėjo ir karaimai. Naujamiestis buvo tapęs Panevėžio apskrities karaimų bendruomenės centru. Joniškėlio dvaro, kuriam priklausė ir Naujamiesčio žemė, savininkas grafas Eustachijus Karpis sumanė Naujamiesčio valstiečiams, kurie buvo atleisti nuo baudžiavinių prievolių dar 1809 m., vėl uždėti baudžiavos jungą. Naujasis savininkas pamynė buvusių dvarininkų tradiciją atsižvelgti į karaimų teises ir laisves. Besibylinėdami karaimai neteko nuosavybės teisių į žemę, iš jų buvo pareikalauta mokėti činšą. Valstiečiai bandė pasipriešinti, tačiau netekę žemės buvo priversti išsikelti į Panevėžį. Veikiančios karaimų kapinės pasiliko Naujamiestyje.

Nuorodos redaguoti