Naujamiesčio šv. apaštalo Mato bažnyčia

Kitos reikšmės – Sąrašas:Bažnyčios turinčios Šv. apaštalo evangelisto Mato titulą.

55°41′12.51″ š. pl. 24°9′21.08″ r. ilg. / 55.6868083°š. pl. 24.1558556°r. ilg. / 55.6868083; 24.1558556

Naujamiesčio šv. apaštalo Mato bažnyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė	Panevėžio rajonas
Gyvenvietė	Naujamiestis
Adresas	S. Nėries g. 1
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1908 m.

Naujamiesčio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – bažnyčia, stovinti Naujamiesčio gyvenvietėje, Nevėžio dešiniajame krante. Istoristinė, su neogotikos elementais.

Istorija

Senoji medinė bažnyčia ir naujosios šv. apaštalo Mato bažnyčios statyba. Apie 1904 m.

Ostapas Valavičius 1583 m. Naujamiestyje pastatė evangelikų reformatų bažnyčią, įsteigė parapinę mokyklą. Bažnyčios ir mokyklos išlaikymui dovanotas Švaininkų kaimas. Trakų vaivada Marcijonas Oginskis 1688 m. įsteigė Naujamiesčio katalikų parapiją, 1689 m. įsakė pastatyti bažnyčią, kleboniją, prieglaudą. Jų išlaikymui skyrė 10 000 lenkiškų auksinų. Klebonas turėjo gauti 300 auksinų per metus ir maisto.

1725 m. bažnyčia sudegė. Kunigo Mato Banevičiaus rūpesčiu iki 1755 m. atstatyta; netrukus vėl sudegė. Klebono Antano Šliogerio iniciatyva 1785 m. pastatyta kryžminio plano bažnyčia turėjo 6 altorius. Po 1800 m. klebonas Domininkas Venckavičius bažnyčią išdažė, pastatė mūrinę varpinę. 1847 m. pastatyta klebonija, ūkiniai trobesiai. 1860 m. išpuoštas bažnyčios vidus, 1874 m. sumūryta šventoriaus tvora. 1917 m. Aleksandro Jakševičiaus pastatyti neogotikiniai šventoriaus vartai^[1].

Dar 1889 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią. Jos statybai Vilniaus kapitulos prelatas Juozapas Baukus-Baukevičius buvo palikęs 23 000 rublių. Valdžia statyti neleido. 1896 m. statyti leido konsistorija, kai valdžios leidimo jau nereikėjo. Pagal inžinieriaus Floriano Vyganovskio projektą dabartinė bažnyčia pastatyta 1899–1908 m. (rūpinosi klebonas Romualdas Styravičius ir vikaras Juozapas Puleikis). Per Pirmąjį pasaulinį karą apgadinta. Po karo suremontuota.

Klebono Juozapo Kirnos rūpesčiu 1934 m. dailininkas Vladas Čižauskas įrengė 2 šoninius altorius. 1936 m. pastatyta suolų. Dailininkas Vincas Dilka išdekoravo bažnyčios vidų, nutapė 4 paveikslus. 1944 m. rugpjūčio 24 d. sprogus lėktuvui, bažnyčia apgadinta. J. Kirnos iniciatyva suremontuota.

2007 m. rugpjūčio 16 d. remontuojamoje bažnyčioje kilo stiprus gaisras ir ją nuniokojo. Sugriuvo abu 50 m aukščio mediniai bokštai. Vidun įkrito didžiausias Panevėžio vyskupijos varpas, liedintas 1898 m. brolių Usačiovų liejykloje Valdajuje (Rusija). Varpas svėrė 196 pūdus (3210, 5 kg). Gaisro metu sudegė ir brangūs vargonai, pagaminti Karaliaučiuje. 2011 m. spalio 2 d. pašventinti 4 nauji varpai iš Vokietijos.

2013 m. pabaigoje bažnyčios bokštai po daugiau nei 6 metų pertraukos buvo atstatyti, įgaudami ankstesnį 54 m aukštį. Pirmas bokštas užkeltas spalio 25-ąją, antras – lapkričio 7 dieną. Dviejų bokštų atstatymo darbai kainavo 300 tūkst. litų.^[2]. Naujieji bokštai buvo pagaminti ne mediniai, kaip senieji, o iš metalo konstrukcijų, padengtų skarda, vizualiai beveik identiški buvusiesiems. Vieno bokšto smailės aukštis – 19 m, ant jos įrengtas 3 m aukščio kryžius, jų bendras svoris apie 10 t.^[3]

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, su neogotikos elementais, dvibokštė, stačiakampio plano (49 × 19,6 m), su trisiene apside ir žemomis zakristijomis. Vidus 3 navų, įrengti 3 ąžuoliniai altoriai.

Šventoriuje palaidotas kunigas, kraštotyrininkas Kazimieras Kuzmickas.