Naujamiesčio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Koordinatės: 55°41′12.51″ š. pl. 24°9′21.08″ r. ilg. / 55.6868083°š. pl. 24.1558556°r. ilg. / 55.6868083; 24.1558556

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Naujamiesčio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
Naujamiestis, bažnyčia.JPG
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė Panevėžio rajonas
Gyvenvietė Naujamiestis
Adresas S. Nėries g. 1
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1908 m.

Naujamiesčio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia stovi Naujamiesčio gyvenvietėje, Nevėžio dešiniajame krante. Istoristinė, su neogotikos elementais.

Bažnyčios fasadas
Vartai

IstorijaKeisti

Ostapas Valavičius 1583 m. Naujamiestyje pastatė evangelikų reformatų bažnyčią, įsteigė parapinę mokyklą. Bažnyčios ir mokyklos išlaikymui dovanotas Švaininkų kaimas. Trakų vaivada Marcijonas Oginskis 1688 m. įsteigė Naujamiesčio katalikų parapiją, 1689 m. įsakė pastatyti bažnyčią, kleboniją, prieglaudą. Jų išlaikymui skyrė 10 000 lenkiškų auksinų. Klebonas turėjo gauti 300 auksinų per metus ir maisto.

1725 m. bažnyčia sudegė. Kunigo Mato Banevičiaus rūpesčiu iki 1755 m. atstatyta; netrukus vėl sudegė. Klebono Antano Šliogerio iniciatyva 1785 m. pastatyta kryžminio plano bažnyčia turėjo 6 altorius. Po 1800 m. klebonas Domininkas Venckavičius bažnyčią išdažė, pastatė mūrinę varpinę. 1847 m. pastatyta klebonija, ūkiniai trobesiai. 1860 m. išpuoštas bažnyčios vidus, 1874 m. sumūryta šventoriaus tvora. 1917 m. Aleksandro Jakševičiaus pastatyti neogotikiniai šventoriaus vartai[1].

Dar 1889 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią. Jos statybai Vilniaus kapitulos prelatas Juozapas Baukus-Baukevičius buvo palikęs 23 000 rublių. Valdžia statyti neleido. 1896 m. statyti leido konsistorija, kai valdžios leidimo jau nereikėjo. Pagal inžinieriaus Floriano Vyganovskio projektą dabartinė bažnyčia 18991908 m. pastatyta (rūpinosi klebonas Romualdas Styravičius). Per Pirmąjį pasaulinį karą apgadinta. Po karo suremontuota.

Klebono Juozapo Kirnos rūpesčiu 1934 m. dailininkas Vladas Čižauskas įrengė 2 šoninius altorius. 1936 m. pastatyta suolų. Dailininkas Vincas Dilka išdekoravo bažnyčios vidų, nutapė 4 paveikslus. 1944 m. rugpjūčio 24 d. sprogus lėktuvui, bažnyčia apgadinta. J. Kirnos iniciatyva suremontuota.

2007 m. rugpjūčio 16 d. remontuojamoje bažnyčioje kilo stiprus gaisras ir ją nuniokojo. Sugriuvo abu 50 m aukščio mediniai bokštai. Vidun įkrito didžiausias Panevėžio vyskupijos varpas, liedintas1898 m. brolių Usačiovų liejykloje Valdajuje (Rusija). Varpas svėrė 196 pūdus (3210, 5 kg). Gaisro metu sudegė ir brangūs vargonai, pagaminti Karaliaučiuje. 2011 m. spalio 2 d. pašventinti 4 nauji varpai iš Vokietijos.

2013 m. pabaigoje bažnyčios bokštai po daugiau nei 6 metų pertraukos buvo atstatyti, įgaudami ankstesnį 54 m aukštį. Pirmas bokštas užkeltas spalio 25-ąją, antras – lapkričio 7 dieną. Dviejų bokštų atstatymo darbai kainavo 300 tūkst. litų.[2]. Naujieji bokštai buvo pagaminti ne mediniai, kaip senieji, o iš metalo konstrukcijų, padengtų skarda, vizualiai beveik identiški buvusiesiems. Vieno bokšto smailės aukštis – 19 m, ant jos įrengtas 3 m aukščio kryžius, jų bendras svoris apie 10 t.[3]

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia istoristinė, su neogotikos elementais, dvibokštė, stačiakampio plano (49 × 19,6 m), su trisiene apside ir žemomis zakristijomis. Vidus 3 navų, įrengti 3 ąžuoliniai altoriai.

Šventoriuje palaidotas kunigas, kraštotyrininkas Kazimieras Kuzmickas.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka