Natūrinė renta – duoklė, viena žemės rentos formų.

Istorija redaguoti

Natūrinė renta didžiausią ekonominė reikšmę turėjo ankstyvaisiais viduramžiais kaip svarbiausia baudžiauninkų prievolių feodalui forma. Buvo mokama žemės nuomininkų jos savininkams natūra – žemės ūkio produktais. XIV a. – XVI a. plėtojantis piniginiams santykiams naturinę rentą pamažu pakeitė piniginė renta.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 98 psl.