Nasr (nsr, nsrm, kai kada dgs. forma Nisvar, nswr, „erelis“) – dievybė jemeniečių mitologijoje. Nasr kultas buvo paplitęs Saabos ir Katabano valstybėse, tačiau oficialiesiems panteonams ši dievybė nepriklausė.[1][2]

Nasr laikytas Džubo oazės (į pietus nuo Saabos sostinės Maribo) globėju ir valdovu, dievu protėviu. Vėlesniais laikais Nasr Saaboje imtas tapatinti su Almakachu, o Katabane – su Amu (abu – Mėnulio dievai). Manoma, kad su Nasr (kaip Mėnulio dievybe) gali būti susiję erelio atvaizdai, dažni senovės jemeniečių ikonografijoje.[1][2]

Iš to, kad centrinėje ir šiaurinėje Arabijoje buvo plačiai paplitę teoforiniai asmenvardžiai, sprendžiama, jog Nasr – ir senovės arabų mitologijos dievybė.[1][2]

Nasr minimas ir Korane (71,23). Čia jis paminėtas tarp dievų, kuriuos garbino Nojaus gentainiai.[1][2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Мифы народов мира. Наср , A. Г. Лундин – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Наср // Мифологический словарь/Гл.ред. Е.М. Мелетинский - М.:'Советская энциклопедия', 1990 г.- 672 с.