Nasr
Nasr (nsr, nsrm, kai kada dgs. forma Nisvar, nswr, „erelis“) – dievybė jemeniečių mitologijoje. Nasr kultas buvo paplitęs Saabos ir Katabano valstybėse, tačiau oficialiesiems panteonams ši dievybė nepriklausė.[1][2]
Nasr laikytas Džubo oazės (į pietus nuo Saabos sostinės Maribo) globėju ir valdovu, dievu protėviu. Vėlesniais laikais Nasr Saaboje imtas tapatinti su Almakachu, o Katabane – su Amu (abu – Mėnulio dievai). Manoma, kad su Nasr (kaip Mėnulio dievybe) gali būti susiję erelio atvaizdai, dažni senovės jemeniečių ikonografijoje.[1][2]
Iš to, kad centrinėje ir šiaurinėje Arabijoje buvo plačiai paplitę teoforiniai asmenvardžiai, sprendžiama, jog Nasr – ir senovės arabų mitologijos dievybė.[1][2]
Nasr minimas ir Korane (71,23). Čia jis paminėtas tarp dievų, kuriuos garbino Nojaus gentainiai.[1][2]