Narasimha
Narasimha (skr. नरसिंह = IAST: Narasiṃha- 'liūtažmogis') – hinduizme yra viena iš dešimties Višnaus avatarų, žmogus-liūtas.
„Bhagavata puranoje“ pasakojama legenda, jog demonas Hiranjakšipus neapkentė Višnaus ir ieškojo būdų, kaip jam galėtų pakenkti. Jis užsiėmė askeze ir iš dievo Brahmos gavo dovaną – jo nebegalėjo užmušti nei dievas, nei žmogus, nei žvėris. Vėliau Hiranjakšipui gimė sūnus Prahlada, kuris tapo dideliu Višnaus garbintoju. Vieną sykį įpykęs Hiranjakšipus kėsinosi užmušti Prahladą, bet tada iš rūmų kolonos išsiveržė Narasimha ir nužudė demoną, nes buvo nei žmogus, nei žvėris, nei dievas.
Šis Narasimhos mitas gretinamas su ankstesniu, jau „Rigvedoje“ minimu mitu apie Indrą ir demoną Namučį.[1]
Ikonografiškai Narasimha vaizduojamas žmogaus kūnu, liūto galva, su žvėries nagais. Rankose laiko būdingus Višnaus atributus – diską (čakrą) ir kuoką (gadą). Architektūroje vaizduojamas nuo II–IV a., gausiausia jo atvaizdų yra vidurio Indijos šventyklose.
-
Narasimha žudo Hiranjakšipų (XVIII a. piešinys)
-
Hampio Narasimha
-
Šiuolaikinė Narasimhos ikonografija
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Narasiṃha. Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997. p. 147