Nalibokų valsčius
53°46′š. pl. 26°28′r. ilg. / 53.76°š. pl. 26.47°r. ilg.
| Nalibokų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Nalibokai |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Ašmenos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1939) |
Ašmenos apskritis (1919–1920) Valažino apskritis (1920–1930) Stolpcų apskritis (1930–1939) |
Nalibokų valsčius (rus. Налибокская волость, lenk. gmina Naliboki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vidurio vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Nalibokai.
.jpg)
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1933 m. gruodžio 1 d. dalis valsčiaus perduota Ščorsų valsčiui.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 3803 | 347 kiemai [3] | 15 | ||
| 1874 m. | 3180 | 405 kiemai [4] | 3 seniūnijos | 22 | |
| 1880 m. | 3517 | 404 kiemai [5] | 3 seniūnijos | 23 | |
| 1885 m. | 5015 | 404 kiemai [6] | 3 seniūnijos | 23 | |
| 1890 m. | 3502 | 404 kiemai [7] | 3 seniūnijos | 23 | |
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
|---|---|---|
| Nalibokai | Налибокское | Naliboki |
| Pilnyčia | Пильняцкое | Pilnica |
| Prūdai | Прудское | Prudy |
| Iš viso: | 3 seniūnijos | 3 seniūnijos |
Gyvenvietės redaguoti
Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[12]
- Cerabeinajė (Церабейнае), k.
- Časnava (Часнова), k.
- Jankavičiai (Янкавічы), k.
- Kračatai (Крачаты), k., plv.
- Nalibokai (Налібакі), mstl., plv.
- Navasiolkos (Навасёлкі), k.
- Nesteravičiai (Несцеравічы), k.
- Paudaroža (Паўдарожжа), kolonija
- Petrilavičiai (Пятрылавічы), k.
- Pilnyčia (Пільніца), k.
- Prūdai (Пруды), k.
- Rudnia I-II (Рудня І-II), k.
- Zaborė (Забор'е), k., plv.
- Zamenka (Заменка), k., plv.
- Zenevičiai (Зеневічы), k.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Dz.U. z 1933 r. nr 94, poz. 726
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 290 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 292 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 329 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 329 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 506 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 415 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 528 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 219 psl.
- ↑ Naliboki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 890 psl. (lenk.)
- ↑ Налібоцкая воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).