Naktipiečiai – vėlai patiekiamas užkandis (pvz., vaikų stovyklose); talkininkų, svečių vaišinimas.

Lietuva redaguoti

Lietuvių liaudyje buvo paplitęs talkininkų vaišinimas per ilgai užtrunkančias talkas. Lietuvoje šeimininkai talkininkus vaišindavo per linamušio, linamynio, linabrukčio, kūlimo talkas, kurios prasidėdavo 18-18 val. ir baigdavosi dažnai po vidurnakčio. Vakarų Lietuvoje apie 22 val. būdavo duodami vadinamieji pirmieji naktipiečiai.

Dažniausiai be įprastinių tos vietovės patiekalų būdavo ruošiama tradicinių talkų valgių: Dzūkijoje buvo patiekiamos ant kopūstlapio krosnyje keptų tarkuotų bulvių bandos, troškintos su su grietine ir spirgais, Suvalkijoje, kai kur Žemaitijojebulviniai blynai (tarkainiai), tarkuotų bulvių plokštainis (kugelis), kukuliai arba bandelės su grietine, Klaipėdos krašte – šviežia kiauliena, miežių kruopos, bulvių ir žirnių arba pupelių šutinys, Vidurio Lietuvoje – virtiniai su varške arba lašiniais. Be to, tradiciniai naktipiečių valgiai buvo skilandis, varškė su grietine, aguonpienis, sūris, pyragas, medus, sviestas, Žemaitijoje – kastinys, duonos gira, Suvalkijoje – degtinė.

Dažniausiai naktipiečius talkininkai valgydavo darbo vietoje (jauja, pirtis, klojimas), kartais - troboje.

Naktipiečių tradicijos ėmė nykti XX a. pradžioje kartu su naktinėmis talkomis, kai daugelį darbų pradėta atlikti mašinomis dieną ir išnyko XX a. viduryje.[1]

Literatūra redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 17 psl.