Nagaras (Sirija)

Nagaras
Nagar
Nagaras
Koordinatės	36°40′42″ š. pl. 41°03′12″ r. ilg.
Vieta	Sirija (Al-Hasakos gubernija)
Regionas	Senovės Sirija
Istorija
Pastatytas	VII tūkst. pr. m. e.
Sugriautas	XIII a. pr. m. e.
Tauta	semitai, huritai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1937 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Nagaras, archeologinis pavadinimas Tel Brakas (arab. تل براك = Tel Braq) – senovės miestas Sirijoje, buvęs 50 km į šiaurės rytus nuo dabartinės Hasakos, Chaburo upės baseine. Manoma, kad miestas apgyvendintas nuo VII tūkst. pr. m. e., nors labiausiai klestėjo IV ir III tūkst. pr. m. e.

Istorija

Priešistorė

Akių figūrėlės

Nagaras susikūrė kaip nedidelė neolitinė gyvenvietė, kuomet čia atsikėlė Halafo kultūros nešėjai. Tel Brakas buvo viena svarbiausių gyvenviečių, kartu su Tel Halafu, Tel Sabi Abiadu ir kt.

V tūkst. pr. m. e. pabaigoje Tel Braką iš pietų pasiekė Uruko kultūros įtaka, ir gyvenvietė pamažu išaugo į vieną didžiausių miestų Artimuosiuose Rytuose. Jis buvo apjuostas galingomis sienomis ir turėjo grįstus takus. Iš to laikotarpio svarbiausias objektas yra vadinamoji „Akių šventykla“, taip vadinama dėl gausių alebastrinių figūrėlių, vaizduojančių akis. Tai – vienas pirmųjų organizuotos religijos atvejų šiaurinėje Mesopotamijoje.

Tel Brakas turėjo artimus kultūrinius ir prekybinius ryšius su Pietine Mesopotamija. Mieste net buvo Uruko prekybininkų kolonija. „Pietinė“ įtaka aptinkama tuometinių statinių likučiuose. Kartu tai buvo svarbus prekybinis centras, dėl savo geografinės padėties atsidūręs prekybinėje sistemoje tarp Pietinės Mesopotamijos, Sirijos ir Anatolijos. Jis buvo viena svarbiausių obsidiano prekybos vietų senajame pasaulyje, bet taip pat gamino dirbinius iš marmuro, titnago,fajanso.

Apie 3000 m. pr. m. e. Uruko kultūros įtaka nutrūko, miestas baigė savo klestėjimą ir gerokai susitraukė.

Nagaro valstybė

Nagaro valstybė III tūkst. pr. m. e.

Apie 2600 m. pr. m. e., veikiant Kišo civilizacijai iš pietų, Tel Brakas vėl ima augti. Tuo laikotarpiu jis jau vadinamas Nagaru, ir tai yra pirmasis žinomas jo pavadinimas, greičiausiai semitiškos kilmės ir reiškiantis „dirbama vietovė“. Žymiausias šio laikotarpio statinys yra vadinamasis Brako ovalas, greičiausiai administracinis pastatas. Miesto gyventojai, kaip ir kituose tuometinės Sirijos miestuose, buvo rytų semitai, kalbėję eblaitų kalbos atmaina.

Tuometinis Nagaras tampa didesnės Nagaro karalystės, valdžiusios visą Chaburo baseiną, sostine. Šioje karalystėje buvo mažesni miestai, tokie kaip Nabada, Tel Hazna ar Kakkabanas. Juose reziduodavo karaliaus vietininkai, bet jie turėjo ir savo savivaldą. Siekdamas konsuoliduoti valdžią, karalius turėdavo pastoviai keliauti po provincijas. Mieste buvo garbinama Belet-Nagar, dievybė visos karalystės globėja. Taip pat čia garbinta eblaitų deivė Kura. Manoma, kad miestas buvo svarbus kulto centras, sutraukdavęs aplinkinių gyvenviečių žmones.

Nagaro antspaudas

Karalystėje klestėjo kultūra. Pvz. ji garsėjo savo akrobatais, kuriuos ruošdavo ir kitoms valstybėms. Čia buvo gaminami stiklo dirbiniai, vilna, taip pat veisiami nešuliniai gyvuliai kunga (asilo ir kulanės hibridai). Nagaro antspaudai buvo kuriami gana savitu, vadinamuoju „Brako stiliumi“. Jiems būdingos minkštos linijos ir nusmailintos galūnės.

Eblos archyvai suteikia nemažai žinių apie Nagaro karalystę. Kadangi visi valdovai minimi tik titulu en, nežinomi jų vardai. Vienintelis žinomas Nagaro karaliaus vardas yra Mara-Ilis (XXIV a. pr. m. e. pabaiga). Nagaro karalystė buvo tokia pat svarbi, kaip jos kaimynės Maris ir Ebla. Šios valstybės tarpusavyje kariavo, prekiavo, turėjo dinastines vedybas. Įrašuose yra minima XXIV a. pr. m. e. Eblos, Nagaro ir Kišo sąjunga prieš Mario karalystę. Sąjungininkų kariuomenė, vedama Ibbi-Sipišo, sutriuškino Marį prie Terkos.

Akado laikotarpis

Visgi XXIII a. pr. m. e. Mario arba Sargono pajėgos sugriovė Eblą ir Nagarą. Miestą užvaldė Akado imperija, kuri jį atstatė ir pavertė provincijos centru. Tiesa, Akado kontrolė regione buvo nestipri ir neilgalaikė. Tuo pasinaudojo huritų kilmės gyventojai iš Urkešo miesto. Urkešo karalius Atal-Šenas minimas valdantis Nagarą. Huritai davė miestui naują vardą – Navaras (Nawar), o karaliai titulavosi Urkešo ir Navaro karaliais.

Kitas akadų valdovas, Naramsinas, dar kartą sugrąžino Nagarą į imperijos sudėtį ir laikė jį iki ~2193 m. pr. m. e. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyti vadinamieji „Naramsino rūmai“. Vėliau miestą siaubė lulubiai, o galiausiai gutijai.

Poakadiškasis laikotarpis

Mitanijos laikotarpio rūmų griuvėsiai

Nagaras vėl atsigavo XXI–XVI a. pr. m. e., kuomet jame įsitvirtino nepriklausoma huritiškos kilmės valdovų dinastija. Vienintelis žinomas jos atstovas yra Tarpus-Atili. Tiesa, miestas niekada neatgavo ankstesnio dydžio ir šlovės. Jis tapo palyginus nedideliu Artimųjų Rytų miesteliu, vietinės reikšmės karalyste. XIX a. pr. m. e. čia valdė Trečioji Mario dinastija, o XVIII a. Navarą užėmė Kahatas. Galiausiai XVI a. pr. m. e. Nagaras tapo Mitanijos miestu ir greičiausiai provincijos sostine. Iš šio laikotarpio archeologų atkasti rūmai.

Nagaras galutinai sugriautas tarp 1300 ir 1275 m. pr. m. e. Asirijos karalių. Manoma, kad miesto vietoje su pertraukomis liko gyventi nedidelė dalis gyventojų. Gyvenvietė iš istorinių įrašų galutinai išnyko tik XI a.

Archeologija

Miestą 1937 m. pradėjo kasinėti britų archeologas Max Mallowan, kuris čia aptiko „Akių šventyklą“ ir labai gerai išsilaikiusią skulptūrą, vadinamą Tel Brako galva. Ji saugoma Britų muziejuje.

Vėliau kasinėjimai reguliariai vykdyti tarp 1979 ir 2011 m. Čia daugiausia prisidėjo Londono universiteto archeologai David ir Joan Oates. Dauguma iškastų artefaktų saugomi Deir ez-Zoro muziejuje.

2011 m. kasinėjimai nutrūko dėl Sirijos pilietinio karo. Archeologinė vieta ėjo iš rankų į rankas tarp skirtingų grupuočių. Archeologų stovykla joje buvusiais keramikos dirbiniais buvo apiplėšta.

Literatūra

• Akkermans, Peter M. M. G.; Schwartz, Glenn M. (2003). The Archaeology of Syria: From Complex Hunter-Gatherers to Early Urban Societies (c.16,000-300 BC). Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-79666-8.
• Al-Gailani Werr, Lamia (2002). Of Pots and Plans: Papers on the Archaeology and History of Mesopatamia and Syria Presented to David Oates in Honour of His 75th Birthday. Nabu Publications. ISBN 978-1-897-75062-9.
• Aruz, Joan; Benzel, Kim; Evans, Jean M. (2008). Beyond Babylon: Art, Trade, and Diplomacy in the Second Millennium B.C. Metropolitan Museum of Art. ISBN 978-1-588-39295-4.
• Bryce, Trevor (2009). The Routledge Handbook of the Peoples and Places of Ancient Western Asia: The Near East from the Early Bronze Age to the Fall of the Persian Empire. Routledge. ISBN 978-1-134-15908-6.
• Crawford, Harriet (2013). The Sumerian World. Routledge. ISBN 978-1-136-21912-2.
• Matthews, Donald M (1997). The Early Glyptic of Tell Brak: Cylinder Seals of Third Millennium Syria. Saint-Paul. ISBN 978-3-525-53896-8.
• Matthews, Roger; Matthews, Wendy (2003). Excavations at Tell Brak Vol. IV: Exploring a Regional Centre in Upper Mesopotamia, 1994-1996. McDonald Institute for Archaeological Research. ISBN 978-1-902-93716-8.
• Oates, David; Oates, Joan; McDonald, Helen (1997). Excavations at Tell Brak, Vol. I: The Mitanni and Old Babylonian Periods. McDonald Institute for Archaeological Research. ISBN 978-0-951-94205-5.
• Oates, David; Oates, Joan; McDonald, Helen (2001). Excavations at Tell Brak, Vol II: Nagar in The Third Millennium BC. British School of Archaeology in Iraq. ISBN 978-0-951-94209-3.
• Oates, Joan (2005). Proceedings of the British Academy, Volume 131, 2004 Lectures. Oxford University Press. ISBN 978-0-197-26351-8.
• Ristvet, Lauren (2014). Ritual, Performance, and Politics in the Ancient Near East. Cambridge University Press. ISBN 978-1-107-06521-5.
• Steiner, Margreet; Killebrew, Ann (2013). The Oxford Handbook of the Archaeology of the Levant: c. 8000-332 BCE. Oxford University Press. ISBN 978-0-191-66255-3.
• Wossink, Arne (2009). Challenging Climate Change: Competition and Cooperation Among Pastoralists and Agriculturalists in Northern Mesopotamia (c. 3000-1600 BC). Sidestone Press. ISBN 978-9-088-90031-0.