Nagant M1895

Nagan Nagant M1895
Tipas	revolveris
Variantai	ТОZ-36, ТОZ-49
Konstruktorius	Emile & Léon Nagant
Šalis	Belgija, Rusijos imperija, TSRS
Sukurtas	1886
Gamintas	1895–1945 (1895–1898 Nagant, 1899-1945 Tula, 1943–1945 Ižveskas)
Naudotas	nuo 1895 m.
Kalibras, mm	7,62
Šovinys, mm	7,62x38 mm R
Šaudymo sparta, n/min.	7 šūv. per 15-20 s
Svoris, kg	0,795 (be šovinių) 0,880 (su šoviniais)
Ilgis, mm	235
Vamzdžio ilgis, mm	115
Pradinis greitis, m/s	272
Taikymo tolis, m	50
Maks. šūvio nuotolis, m	700
Dėtuvė	7 šov. (būgne)

Nagant M1895, naganas (rus. наган, револьвер системы Нагана) – 7 šoviniais užtaisomas belgo Leono Nagano (Léon Nagant) sukonstruotas revolveris, sukurtas Rusijos imperijos užsakymu.

Revolveris naudoja specialų šovinį 7,62x38 mm R. Revolveris naudoja neįprastą vamzdžio užrakinimą, kur atlaužiant gaiduką būgnas pasistumia priekin ir panaikina plyšį tarp būgno ir vamzdžio. Taip sulaikomos parako dujos, dėl ko padidėja kulkos greitis, be to, su naganu gali būti naudojamas duslintuvas, kas labai nebūdinga revolveriams.

Buvo sukurti policijos ir armijos naganų variantai Švedijai (7,5 mm M1887), Norvegijai (M1893), Lenkijai ir Graikijai (M1895).

Istorija

Léon Nagant ir jo brolis Emile buvo žinomi Rusijos karinėms žinyboms, nes dalyvavo konkurse rusiškam armijos šautuvui sukurti, kurio dėka buvo sukurtas 1891 m. Mosino šautuvas. Nagano revolveris tapo standartiniu Rusijos kariuomenės ir policijos asmeniniu ginklu, o vėliau plačiai buvo naudotas Raudonojoje Armijoje ir kitose jėgos struktūrose (Čeka, OGPU, NKVD).

Pirmiausia Nagano revolveriai buvo gaminti Lježe (Belgija), bet vėliau jų gamyba buvo perkelta į Rusiją.

1933 m. Nagano revolverius ėmė keisti Tokarevo pistoletas TT, bet naganai ir toliau buvo plačiai gaminami ir naudojami, pvz., Antrajame pasauliniame kare.

Dar ir dabar kai kur Rusijoje naganus naudoja – Rusijos geležinkeliai, kai kur atkampiuose rajonuose – milicija.

Nagano revolverio vamzdžio užsandarinimo sistema leido naudoti duslintuvus. Antrojo pasaulinio karo metais TSRS žvalgybiniai daliniai ir diversantai naudojo naganus su garso duslintuvais (vadintais Bramito įtaisais). Kaip ir kitus begarsius ginklus (pvz., Sten Mk VIS), trofėjinius naganus naudojo ir hitlerinė Vokietija. Naganus su duslintuvais naudojo taip pat ir Vietkongo partizanai. Naganas su duslintuvu yra CŽV muziejuje Lenglyje (JAV).

Techninės savybės

Revolveriai tarp būgno ir vamzdžio turi mažą plyšį, kuris leidžia būgnui suktis, kad prieš vamzdžio kanalą atsistotų būgno šovinio lizdas su šoviniu. Šūvio metu kulka turi peršokti šį tarpą, ir tai turi neigiamų pasekmių:

• mažėja taiklumas, kai šovinio lizdo ir vamzdžio kanalo ašys ne visiškai sutampa,
• pro plyšį išsiveržia besiplečiančios labai suslėgtos parako dujos.

Naganas turi įtaisą, kuris atlaužiant gaiduką pasuką būgną ir pastumia jį pirmyn. Taip uždaromas plyšys tarp būgno ir vamzdžio. Sulaikyti dujas padeda ir ypatinga šovinio konstrukcija. Kulka yra visiškai paslėpta tūtelėje, o tūtelė yra šiek tiek siauresnė ties anga. Vamzdžio kanalas ties būgnu yra silpnai kūgiškas, į tą kūgišką vietą remiasi tūtelės priekinė dalis, kas dar labiau užsandarina plyšį.
Uždarius plyšį ir sulaikant dujas kulkos greitis padidėja nuo 15 iki 45 m/s.

Naganas dėkle. Nagano „vartai“ atidaryti užtaisymui šoviniais.

Nagano trūkumas – lėtas užtaisymas. Tūtelės iš būgno išimamos po vieną, šoviniai dedami irgi po vieną, tad užtaisymas nepatogus ir ilgai trunkantis.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą naganai buvo gaminami dvejopi. Viengubo veikimo modelis buvo skirtas kareiviams, o dvigubo veikimo modelis – karininkams. Viengubo veikimo naganus po 1918 m. gamino tik sportiniam šaudymui į taikinius. Daugelį viengubo veikimo naganų perdirbo į dvigubo veikimo, tad viengubo veikimo naganai pasidarė gana reti.

Nuorodos

• Револьвер Наган образца 1895 года Archyvuota kopija 2011-08-20 iš Wayback Machine projekto.