Nachičevanės autonominė respublika
Nachičevanės autonominė respublika (azer. Naxçıvan Muxtar Respublikası) – autonominis Azerbaidžano eksklavas, nuo pagrindinės šalies dalies atskirtas Armėnijos. Nachičevanės autonominė respublika taip pat ribojasi su Iranu ir Turkija. Administracinis centras – Nachičevanė.
| Nachičevanės autonominė respublika azer. Naxçıvan Muxtar Respublikası | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Azerbaidžanas
| ||||||
| Administracinis centras | Nachičevanė | ||||||
| Rajonų skaičius | 8 | ||||||
| Vadovas | Vasif Talibov | ||||||
| Gyventojų | 398 000 | ||||||
| Plotas | 5 363 km² | ||||||
| Tankumas | 74 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
Geografija redaguoti
Teritorija yra Užkaukazės kalnyno pietryčiuose. Pagrindinis kalnų masyvas – Zangezūro kalnagūbris. Aukščiausia vieta – Kaputdžucho kalnas (3904 m). Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -3 °C iki -14 °C (kalnuose), liepą atitinkamai +25 °C ir +5 °C. Metinis kritulių kiekis 200–600 mm. Pagrindinė upė – Araksas (su intakais: Arpa, Nachičevane), tekanti pasienyje su Iranu. Ant jos įrengtas nemažas Arakso tvenkinys. Dirvožemiai – pilkžemiai, kalnuose būdingi kalnų miškiniai ir kalnų pieviniai. Vyrauja kiečių ir kiečių-druskių pusdykumės.
Istorija redaguoti
Nuo maždaug VI a. pr. m. e. regionas buvo apgyvendintas armėnų, jį vėliau valdė Armėnijos karalystė. Tačiau tuo metu jis nesuformavo jokios atskiros provincijos, o sudarė Airarato provincijos pietryčiausią dalį.
428 m. panaikinus Armėnijos karalystę, šią teritoriją valdė Sasanidai, 623 m. jį užėmė Bizantija, o 640 m. įsiveržė arabai, kurie jį prijungė prie Kalifato. Jau tada pradėta intensyvi krašto islamizacija, naikinti armėnų krikščionys.
IX a. teritorija prijungta prie Bagratuni armėnų valstybės, kur ji buvo valdoma kaip Siuniko provincijos dalis. Tačiau, būdama pasienio sritis, ji ne kartą buvo užkariauta musulmoniškų dinastijų: 895 ir 909–929 m. ją valdė Sadžidai, 942–971 – Salaridai. 971–1045 m. čia viešpatavo Dvino, vėliau Ani emyrai Šadadidai.
XI a. regionas prijungtas prie Seldžiukų sultonato, o šiam yrant, XII a. atiteko Eldegizidams, kurie valdė visą Azerbaidžano regioną ir savo sostine padarė būtent Nachičevanę. Tuo metu labai stiprėjo krašto tiurkizacija ir islamizacija. Ją tęsė Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, valdę regioną XIII–XVI a.
Nachičevanui tapus Sefevidų Persijos dalimi, jis buvo pasienio regionas su Osmanų imperija, todėl per XVII a. ne kartą buvo nusiaubtas. Baiminantis Osmanų, didelė dalis gyventojų buvo iškeldinti į kitas Persijos imperijos sritis, ypač į Isfahano apylinkes. Regionas ištuštėjo, o vėliau vėl buvo apgyvendintas azerių musulmonų.
1747 m. regione egzistavo Nachičevano chanatas, kuris 1828 m. inkorporuotas į Rusijos imperiją ir tapo Jerevano gubernijos dalimi. Tuo metu atlikto gyventojų surašymo duomenimis tik 17 % gyventojų buvo armėnai, o 83 % – musulmonai. Rusai inicijavo armėnų apgyvendinimą regione, po kurio armėnų procentas išaugo iki 45 %. Tai tarp dviejų tautų didino trintį, kuri ėmė atvirai veržtis nuo pat XX a. pradžios.
1918 m. susikūrus Armėnijos ir Azerbaidžano valstybėms, Nachičevanės regionas tapo viena iš ginčytinų teritorijų. Tačiau jo iš tiesų nekontroliavo nė viena iš šių valstybių, kadangi jį okupavo Turkija, čia vykdžiusi armėnų genocidą. 1918 m. jai pasitraukus, regioną perėmė britai, kurie buvo linkę atiduoti jį Armėnijai, tačiau vietos azerbaidžaniečiai tam pasipriešino, 1918 m. pabaigoje sukurdami nepripažintą Araso Respubliką. Armėnija pradėjo karą su šia Respublika ir 1919 m. sugebėjo ją okupuoti. Kontrolę ji išlaikė iki sovietų armijos įvedimo.
1921 m. TSRS perdalino Kaukazo žemėlapį, atsižvelgdama į tuo metu svarbius draugiškus kontaktus su Turkija. Nachičevanė buvo pripažinta Azerbaidžano TSR autonomine respublika. Per TSRS laikotarpį armėnų populiacija (1926 m. armėnai sudarė 15 % regiono gyventojų) sumažėjo iki 1,4 %, nes į regioną buvo masiškai keliami azerbaidžaniečiai, o armėnai kėlėsi į Armėnijos TSR.
Žlungant TSRS, apie 1988 m. dauguma azerbaidžaniečių, turinčių tampresnius ryšius su Irano Azerbaidžanu nei su Azerbaidžano valstybe, siekė sienų pralaidumo su Iranu ir 1990 m. sausio 21 d. pirmieji visoje TSRS paskelbė nepriklausomybę. Iš karto po to Nachičevanė buvo įtraukta į Kalnų Karabacho karą. Jo metu uždarytos Armėnijos sienos, kas labai apsunkino Nachičevano ryšius su Azerbaidžanu. Ši situacija tęsiasi iki dabar.
Tai stipriai veikia šalies ekonomiką, skatindama gyventojų migraciją į kaimyninę Turkiją.
Ūkis redaguoti
Vykdoma akmens druskos, spalvotųjų metalų gavyba. Mašinų gamybos, lengvoji, maisto pramonė. Auginamas tabakas, vynuogės, javai, vaismedžiai. Veisiamos avys, galvijai. Veikia Arakso hidroelektrinė[1].
Gyventojai redaguoti
99,1 % teritorijos gyventojų yra azerbaidžaniečiai, yra šiek tiek rusų, kurdų[2]. Dėl ekonominių problemų nemažai gyventojų emigravo į Turkiją ir pagrindinę Azerbaidžano teritoriją. Seniau čia gyveno nemažai armėnų, tačiau dėl Azerbaidžano-Armėnijos karo jie pasitraukė iš Nachičevanės.
Pagrindiniai miestai:
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 298
- ↑ http://www.azstat.org/region/az/001.shtml Archyvuota kopija 2018-12-25 iš Wayback Machine projekto.