Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga

(Nukreipta iš puslapio NETSVEP)

Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga (NETSVEP) - elektroninė paslauga nekilnojamojo turto sandorių srityje, kai nekilnojamojo turto registro ir kadastro informacija elektroninėmis priemonėmis tiesiogiai yra teikiama notarams ir sandorio dalyviams notaro darbo vietoje (pvz., notaro biure).

Įdiegus NETSVEP, norint pirkti (parduoti) nekilnojamąjį turtą, ateityje prireiks apsilankyti tik notaro biure, nevarstant Registro centro durų

Tikslas - supaprastinti nekilnojamojo turto sandorių sudarymo ir juridinių asmenų registravimo procedūras atliekant visus reikiamus sandoriui sudaryti veiksmus tik pas notarą („vieno langelio“ principas). Sandorio dalyviams nebereikia lankytis Registrų centre. NETSVEP yra skirta asmenims, siekiantiems įgyti nekilnojamąjį turtą ar teises į jį visoje Lietuvos teritorijoje, nepriklausomai nuo gyventojų gyvenamosios vietos ir jų turto buvimo vietos[1].

Veikimas redaguoti

Notaras informaciją apie sudarytus sandorius Registrų centrui pateikia su unikaliu elektroniniu parašu. Notaro el. parašu patvirtinta konkreti (pasirašyta) informacija persiuntus negali būti pakeista. NETSVEP saugus notaro elektroninis parašas siejasi su pasirašančiu asmeniu (vadinasi, būti unikalus). Notaro el. parašu galima identifikuoti pasirašantįjį asmenį. Notaras turi užtikrinti savo kliento saugumą, t. y. kad elektroniniu būdu išsiųsta informaciją apie sudarytą sutartį vėliau nebus neteisėtai pakeista, kad vietoj notaro niekas neteisėtai nepasinaudos jo elektroniniu parašu ir nuosavybės teisė niekam nebus įregistruota neteisėtai[2].

Istorija redaguoti

Lietuvos notarų rūmai ir Valstybės įmonė Registrų centras 2005 m. rugsėjo 13 d. oficialiai pradėjo įgyvendinti bendrą projektą dėl NETSVEP'o sukūrimo. Projektą finansuoja ES iš Struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublika. Projekto vertė - 1 471 739,57 eurų (913 214,41 eurų skyrė ES)[3].

Darbo grupės nariai - VĮ Registrų centro ir UAB „Alna Software“, Notarų rūmų atstovai (Vilniaus miesto notarai - Dainius Palaima, Ramunė Džavachidienė, Rasa Kalantaitė, notarė Daiva Manzurovienė, Notarų rūmų prezidiumo narė Asta Kielienė ir Vilniaus rajono notarė Lilija Šilerienė). NETSVEP darbo grupės vadovė - Asta Kielienė[4].

Darbo grupė sukūrė NETSVEP aplinkoje ruošiamų sutarčių ir kitų dokumentų standartinius skyrius, jų turinį, ekranines ir popierines sutarčių formas, parengti formalizuotų žymų, juridinių faktų ir kitų daiktinių teisių sąrašą. Parengtus sutarčių ir kitų dokumentų šablonus 2007 m. kovo 23 d. patvirtino Notarų rūmų Profesinio tobulinimo ir notarinės praktikos apibendrinimo komisija[4].

2005 m. spalio 3 d. VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu sudarytas NETSVEP projekto priežiūros komitetas (jame Notarų rūmams atstovauja Notarų rūmų prezidiumo narė Svajonė Šaltauskienė) kontroliavo NETSVEP projekto įgyvendinimą. 2005 m. pabaigoje buvo parengtas Techninis NETSVEP projektas (specifikacija).

2006 m. suprojektuota nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, pasirašytos NETSVEP sistemos programinės ir techninės įrangos tiekimo sutartys, pristatyta ir instaliuota įranga, vyko programavimo darbai. Nuo 2007 m. rudens apmokomi informacinės sistemos vartotojai (notarai ir jų padėjėjai)[4].

2009 m. kovo 17 d. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius (kartu lankėsi ir Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis) Vilniaus 19–ame notarų biure susipažino su bandomąja projekto NETSVEP versija. Įvertinęs neišbaigto projekto, į kurį buvo investuoti 8 mln., trūkumus, ministras skubino įdiegti nekilnojamo turto sandorių registravimą supaprastinančią sistemą. Ateityje svarstoma ją išplėsti, į ją apjungiant daugiau teikiamų notarinių paslaugų. Atsižvelgiant į kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, įdiegtų elektroninės sistemos pavyzdžius, siekiama sukurti modernų įrankį, kuris leis veiksmingai atlikti didžiąją dalį notarinių veiksmų, greitai ir patikimai organizuoti tarpinstitucinį apsikeitimą duomenimis[5].

Išnašos redaguoti