Mykolas Valevskis

Mykolas Valevskis (1735–1806) – ATR valstybinis veikėjas, Krokuvos pakamaris (1776–1785), paskutinis Seradzo vaivada (1785–1792).

Mykolas Valevskis

Valevskiai

Piežchala (herbas)

Gimė	1735 m.
Mirė	1806 m. (~71 metai)

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Vikiteka	Mykolas Valevskis

Biografija redaguoti

Mykolas Valevskis su šeima

Lenkijos bajorų Valevskių giminės atstovas, herbo „Peršchala“ savininkas.

1764 metais buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo Lenčicos vaivadijos į elekcinį seimą, kur palaikė Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą^[1].

Andriaus Mokronovskio konfderacijos narys ir seimo deputatas nuo Krokuvos vaivadijos 1776 metais^[2]. Buvo Keverių metų seimo konfederacijos nariu^[3]. Ketverių metų (1788–1792) seimo metu Mykolas Valevskis pateikė Lenkijos armijos didinimo projektą iki 100 tūkstančių kareivių.

Libertovo seniūnas, Baro konfederacijos maršalka Krokuvos vaivadijoje (1771 m. gruodžio 14 d.)^[4], karaliaus kamergeris (1779), Krokuvos pakamaris (1776–1785), nacionalinės kavalerijos rotmistras (1789). 1792 metais Mykolas Valevskis buvo įtrauktas į deputatų ir senatorių sąrašą, sudarytą Rusijos pasiuntinio Jakovo Bulgakovo^[5].

Krokuvos vaivadijos konfederacijos maršalka ir generalinė Karūnos konfederacijos Targovicos konfederacijoje konsuliaras (1792).

Švento Stanislovo (1778) ir Baltojo erelio (1785) ordinų kavalierius^[6].

Šeima ir vaikai redaguoti

Žmona – Jadvyga Turno

Vaikai:

Karolina Tereza Valevska (1788–1846), vyras (1799–1814) – grafas Aleksandras Pranciškus Chodkevičius (1776–1838)
Teodora Valevska, vyras – Karūnos didysis vėliavininkas Janas Kazimieras Steckis (m. 1820).

Išnašos redaguoti

↑ Akt elekcyi Roku Tysiąć Siedemset Sześćdziesiątego Czwartego, Miesiąca Sierpnia, Dnia dwudziestego siódmego, s. 64.
↑ Volumina Legum, t. VIII, Petersburg 1860, s. 528.
↑ Kalendarzyk narodowy y obcy na rok … 1792. …, Warszawa 1791, s. 309.
↑ Władysław Konopczyński, Konfederacja barska, t. I, Warszawa 1991, s. 429.
↑ Łukasz Kądziela, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej. Fryderyk Moszyński w latach 1792–1793, Warszawa 1993, s. 46, Сборник Русского исторического общества, t. 47,Petersburg 1885, s. 271.
↑ Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s. 234.

Nuorodos redaguoti

Politinis postas
Prieš tai: Mikalojus Malachovskis	Seradzo vaivada 1785–1792	Po to: -

[1] Akt elekcyi Roku Tysiąć Siedemset Sześćdziesiątego Czwartego, Miesiąca Sierpnia, Dnia dwudziestego siódmego, s. 64.

[2] Volumina Legum, t. VIII, Petersburg 1860, s. 528.

[3] Kalendarzyk narodowy y obcy na rok … 1792. …, Warszawa 1791, s. 309.

[4] Władysław Konopczyński, Konfederacja barska, t. I, Warszawa 1991, s. 429.

[5] Łukasz Kądziela, Między zdradą a służbą Rzeczypospolitej. Fryderyk Moszyński w latach 1792–1793, Warszawa 1993, s. 46, Сборник Русского исторического общества, t. 47,Petersburg 1885, s. 271.

[6] Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s. 234.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]