Atverti pagrindinį meniu
Bžostovskių rūmai (Universiteto vaistinė)
Vilniaus Universito Aula
Franko namas (Prancūzų kultūros centras)

Mykolas Angelas Šulcas (17691812 m. birželio 20 d. Vilniuje) – vėlyvojo klasicizmo atstovas; kilęs iš Kuršo, Latvijoje.

BiografijaKeisti

Mokslas ir studijosKeisti

  • 1788 m. baigtas Vilniaus universitetas (įgijo filosofijos daktaro laipsnį), prof. Lauryno Gucevičiaus mokinys.

Darbas ir užimamos pareigosKeisti

ĮvertinimaiKeisti

architektūros profesorius.

ProjektaiKeisti

  • 17981801 m. Vilniaus katedra, – baigta rekonstrukcija, pradėta L. Gucevičiaus;
  • 17981800 m. Vilniaus rotušė, – baigta rekonstrukcija, pradėta L. Gucevičiaus;
  • Vilniaus universiteto rūmų rekonstrukcija;
  • 1799 m. pastatas (Sereikiškės, Vilnius), – pritaikymas Gamtos mokslų katedrai;
  • 1799 m. Sereikiškių botanikos sodas, – projektas, įrengtas tiltelis;
  • 1799 m. universiteto vaistinės pastatas (Šv. Jono ir Universiteto g. kampas, Vilnius);
  • 18021803 m. trinavė bažnyčia (Svisločius, Baltarusija);
  • 18021822 m. Tyzenhauzų rūmai (Vokiečių g. 28-17, Vilnius), – interjerai;
  • 18021822 m. Zalesės dvaro sodybos ansamblis (savininkas kompozitorius M. K. Oginskis);
  • 1806 m. biblioteka M. K. Sarbievijaus kiemo (Vilnius) vakarinio korpuso trečiame aukšte;
  • 1806 m. Nemėžio dvaras (Vilniaus rajonas), – rekonstrukcija;
  • 1807 m. Prozorų (Franko) namas (Didžioji g. 1. Vilnius), – rekonstrukcija (dab. Prancūzijos ambasada);
  • 18071810 m. Skaisčiausiosios Dievo Motinos (Prečistos) cerkvės rekonstrukcija (pritaikyta universiteto anatomikumui);
  • 1809 m. Vilniaus universiteto gimnazijos pastatas (statybos metu įgriuvo skliautas, M. A. Šulcui uždrausta projektuoti ir statyti, pašalintas iš universiteto architekto pareigų);
  • 18091810 m. namas (A. Volano g. 2-7, Vilnius), – rekonstrukcija (įrengta amfiteatrinė, rotondinė chemijos auditorija);
  • butas (S. Skapo g. 13, Vilnius) (paties architekto keturių kambarių butas, butą naudojo paskaitoms ir kaip vaizdinę architektūrinio projektavimo priemonę);
  • 1811 m. Antašavos dvaro sodybos ansamblis, – rūmai, svirnas, parkas, klebonija;
  • 1812 m. medinė pavėsinė Vilniaus Vingio parke (joje turėjo įvykti iškilminga vakarienė į Vilnių atvykstančiam carui Aleksandrui I, atliekant baigiamuosius darbus pastatas sugriuvo. Pastato autorius M. A. Šulcas po šios nelaimės nusiskandino Neryje); Maišiagalos dvaro rūmai.


 

Vikiteka