Vikipedija

Mykolas Šalkauskas

karo inžinierius, novelistas
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Mykolas Šalkauskas (Brolis)
Gimė 1849.10.17.
Mirė 1897.05.18.
Peterburge
Palaidotas (-a) Peterburgo Vyborgo katalikų kapinėse
Veikla karo inžinierius, novelistas, publicistas, pedagogas

Mykolas Šalkauskas, s. Jono (lenk. Michał Szołkowski; 1847 m. spalio 17 d. – 1897 m. gegužės 18 d. Peterburge) – karo inžinierius, novelistas, publicistas, pedagogas[1].

Literatūrinė veikla redaguoti

Mykolas Šalkauskas literatūros srityje pradėjo reikštis lietuvių spaudos draudimo metais. Kūrinius rašė lenkų kalba, o juos pasirašinėjo slapyvardžiu Brolis[2][3].

1886 metais Brolis debiutavo Varšuvoje leidžiamo politinio-visuomeninio-literatūrinio savaitraščio “Prawda”[4] puslapiuose, kuriame buvo publikuojamas jo apsakymų rinkinys “Iš pesimisto dienoraščio” (lenk."Z dziennika pesymisty")[5].

1886–1894 m. M.Šalkauskas buvo savaitraščio “Prawda” korespondentu Peterburge.

Brolio (Mykolo Šalkausko) kūriniai[6], vaizduojantys Lietuvos kaimą – legenda „Pagieža“ (lenk."Zemsta") ir kaimiška apysaka „Jurgis Durnelis“ (lenk."Jurgis Durnialis") – buvo išversti į lietuvių kalbą ir 1890 m. išspausdinti lietuviškame mėnraštyje „Varpas“. Abu kūrinius į lietuvių kalbą išvertė Vincas Kudirka. Tais pačiais metais apsakymai „Pagieža“ bei „Jurgis Durnelis“ pasirodė ir Varšuvos savaitraštyje „Głos“ (liet.Balsas).

1894 m. Brolio apysaką “Jurgis Durnelis“ į rusų kalbą išvertė L.Vasilevskis[7], ją pavadinęs „Простофиля“(rus.). Vėliau šią apysaką išleido I.D.Sytino leidykla[8]. .

1902 m. Plimute buvo išleista Brolio dviejų apsakymų (“Pagieža” ir “Jurgis Durnelis”) [9] knygelė lietuvių k. (vertėjas – V.Kudirka).

1908 m. pagal Brolio apsakymą „Jurgis Durnelis“ to paties pavadinimo spektakliui [10] scenarijų parašė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis.

Kūriniai redaguoti

  • 1886-1887 m. – “Iš pesimisto dienoraščio”(lenk.“Z dziennika pesymisty”);
  • 1887 – “Piktadarys”(lenk.“Złoczyńca”) ir “Kapralas” (lenk.“Kapral”);
  • 1888 – “Filosofo sapnas” (lenk.“Sen filozofa”);
  • 1890 – “Ibrahimas” (lenk.“Ibrahim”);
  • 1892 – “Altajus” (lenk.“Ałtaj”);
  • 1890 -“Iš senbernio užrašų”(lenk.“Z notatek starego kawalera”);
  • 1892 – “Mitologinė sakmė” (lenk.“Basń mitologiczna”);
  • 1896 – “Lewonas Jodas” (1896).

1892 m. Varšuvoje buvo išleistas keturių kūrinių, autoriaus pavadintų eskizais (lenk. szkice), rinkinys “Svajonės” (lenk. Marzenia)[11], į kurį įėjo “Mitologinė sakmė”, “Jurgis Durnelis”, “Ibrahimas” ir “Iš pesimisto dienoraščio”.

Brolio kūrinys “Kreipimasis į poetą” (lenk. Wezwanie do poety)[12], buvo įtrauktas į rinkinį, skirtą Varšuvos savaitraščio “Prawda” redaktoriaus Aleksandro Sviętochovskio veiklos 25-mečiui paminėti (1870–1895). Rinkinys buvo išleistas po rašytojo mirties.

Profesinė ir visuomeninė veikla redaguoti

Kapitonas Mykolas Šalkauskas buvo vienas iš įkūrėjų[13] Labdaringos Draugijos [14], įkurtos 1884 m. prie Peterburgo šv. Kotrynos Romos katalikų bažnyčios, tuo metu buvusios visos krikščioniškosios Peterburgo bendruomenės centru.

Gyvenimo pabaigoje Mykolkas Šalkauskas dėstė Peterburgo Berniukų Gimnazijoje [15], įsteigtoje prie anksčiau paminėtos šv. Kotrynos bažnyčios.

Peterburge yra išlikęs R.M. Vetzerio mechaninių dirbtuvių pastatas (Kamennoostrovskij pr. 58)[16][17], pastatytas 1895 m. pagal M.Šalkausko inžinierinį projektą.

Gyvenimo pabaiga redaguoti

Mykolas Šalkauskas (Brolis) mirė 1897 metų gegužės 18 dieną Peterburge. Palaidotas Peterburgo Vyborgo katalikų kapinėse[18].

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ [1] Kalęba Beata, "Brolis, czyli Brat. O Michale Szołkowskim, zapomnianym prozaiku „polsko-litewskim”
  2. ↑ [2]"Pseudonimy i Kryptonimy Piszarow Polskich”, Ksiąžki dla wszystkich Nr.153, s.17(23), Wydawnictwo M.ARCTA, Warszawa
  3. ↑ [3]"Pseudonimy i Kryptonimy Piszarow Polskich", Wilno, 1922
  4. ↑ [4] PRAWDA. TYGODNIK POLITYCZNY, SPOŁECZNY I LITERACKI
  5. ↑ [5] “S.Orgelbranda Encyklopedia powszechna z ilustracijami I mapami”, Volume 3, Warszawa, 1898
  6. ↑ [6] “Głos” 1890 nr 25 s. 307
  7. ↑ [7] Barbara Stoczewska “Litwa, Białoruś, Ukraina w myśli politycznej Leona Wasilewskiego”, Kraków, 2009, 23 psl
  8. ↑ [8] И.Д.Сытин (1851–1934) – издатель, просветитель, меценат (Nr.9 – Brolis)
  9. ↑ [9] Archyvuota kopija 2020-10-08 iš Wayback Machine projekto. Knyga. Pagieža. Jurgis durnelis
  10. ↑ [10] “Jurgis – Durnelis” 4 veiksmų komedija pagal „Brolio“ apysakos parašė Žemkalnis. – 1908
  11. ↑ [11] “Marzenia”, szkice, T.I, druk K.Kowalewskiego, Warszawa, 1892
  12. ↑ [12] Archyvuota kopija 2020-10-07 iš Wayback Machine projekto. „Prawda” – ” Książka zbiorowa dla uczczenia dwudziestopięcioletniej działalności Aleksandra Świętochowskiego 1870–1895”, Lwów, 1899
  13. ↑ [13] Mariusz Kulik “Polacy w žyciu wojskowym Petersburga (od XVIII do XX w.)” str.292-308
  14. ↑ [14] Чаплицкий Бронислав . “Римско-католическое Благотворительное Общество при храме св. Екатерины”
  15. ↑ [15] Gimnazjum męskie przy kościele św. Katarzyny
  16. ↑ [16] Каменноостровский проспект (продолжение)
  17. ↑ [17] Archyvuota kopija 2020-10-12 iš Wayback Machine projekto. Механические мастерские Р. М. Ветцера
  18. ↑ [18] Cmentarz Wyborski w Petersburgu (1851–1930)


  1. Brolis. “Jurgis Durnelis” – “VARPAS”, 1890, Nr.3 – N.8
  2. Brolis. “Lewonas Jodas” – Głos, Warszawa, 1896, Nr.43, s.1011; Nr.45, s.1059; Nr.46, s.1083; Nr.47, s.1107
  3. Brolis. “Marzenia”, szkice, T.I, druk K.Kowalewskiego, Warszawa, 1892.
  4. Brolis. “Z notatek starego kawalera” Prawda, Nr.38 i dalsze, Warszawa, 1896
  5. Kudirkа V. Raštai, V-as t., 125–186 psl.,Tilžė, MCMIX.
  6. Žemkalnis G. “Jurgis-Durnelis” 4 veiksmų komedija, parašyta pagal “Brolio” apysakos, Vilnius, 1908 m.
  7. Banaszkiewic Mikolaj “Gimnazium Męskie Przy Kościele Sw. Katarzyny”
  8. “Głos” – Wspomnienie pozgonne 1897 nr 24 s. 588
  9. Kalęba Beata "Brolis, czyli Brat. O Michale Szołkowskim, zapomnianym prozaiku „polsko-litewskim”
  10. Orgelbrand S. „Encyklopedja powszechna z ilustracjami i mapami“, Volume 3, s.110, Warszawa, 1898 r.
  11. “Z murów św. Katarzyny: księga pamiątkowa b. wychowanek i wychowanków gimnazjum przy kościele świętej Katarzyny w Petersburgu.” T. 1, Warszawa, 1933, s.213
  12. Бролис. „Простофиля“: с польского рассказа Бролиса / Переделал А. Василевский; Изд. В. И. – М., 1894. – 53 с. – (Правда. – № 57).

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Mykolas_Šalkauskas&oldid=7050373"