Myall Creek žudynės
Myall Creek žudynės – pavadinimas susidūrimo ties Myall Creek stotimi (Naujasis Pietų Velsas), kurio metu baltieji skvoteriai ir gyvulių varovai išžudė 28 vietinius Australijos gyventojus. Žudynės įvyko 1838 m. rugpjūčio 10 dieną. Vėliau septyni dalyviai buvo teismo pripažinti kaltais už žmogžudystę – tai pirmasis atvejis istorijoje, kai baltieji žmonės nuteisiami pagal britų įstatymus už nusikaltimus prieš Australijos aborigenus.
Rugpjūčio 10 d. į avių varymo stotį atvykusi 12 baltųjų grupė jos prižiūrėtojui George Anderson pareiškė, kad nori sugauti visus aborigenus, kiek tik ras. Pasak pačių, jie ieškojo aborigenų pavogtų galvijų. Iš 40 – 50 ten apsistojusių vietinių, jie atrinko 28 žmonių grupę, daugiausiai – moteris ir vaikus. Juos nusivedė už kalvos, toliau nuo pastatų. Avių piemuo vėliau girdėjo šūvius. Rugpjūčio 11 d. John Fleming vadovaujama grupė surinko ir sudegino kūnus. Po kelių dienų stoties prižiūrėtojas aptiko sudegintus kūnus ir pranešė valdžiai.
Naujojo Pietų Velso gubernatorius George Gipps įvykį pradėjo tirti tik liepos pradžioje. Tyrimui vadovavęs kapitonas Edward Day, atvykęs pagal nupasakojimus į įvykio vietą, ten rado suanglėjusius kaulus. Pagal juos nusprendė, kad viso čia buvo nužudyta bent jau 20 žmonių. Tyrimas truko iki rugsėjo, ir buvo areštuota 11 įtariamųjų. Įtariamas vadovavimu egzekutorių grupei Flemingas taip ir nebuvo surastas.
Nuosprendis redaguoti
1838 m. lapkričio 15 d. prasidėjo teismo procesas, kuriam vadovavo James Dowling. Kaltinamuosius gynė Liverpūlio Lygumų regiono žemės savininkų ir gyvulių varovų asociacijos pasamdyti advokatai. Svarbiausias liudininkas byloje buvo George Anderson, tuometinis stoties prižiūrėtojas. Po pirmojo teismo proceso žiuri nusprendė, kad visi vienuolika kaltinamųjų yra nekalti. Tačiau prieš juos paleidžiant, septyni buvo apkaltinti vaiko žmogžudyste. Antrasis teismo pocesas prasidėjo lapkričio 29 dieną ir truko iki kitos dienos pietų. Pagrindinis liudininkas vėl buvo George Anderson. Visi septyneri buvo pripažinti kaltais ir nuteisti mirti pakariant. Bausmė įvykdyta gruodžio 7 dieną.
Įvykis plačiai pagarsėjo, buvo aprašinėjamas spaudoje, kartais – palankiau nuteistiesiems.
Užpuolikų lyderis John Fleming nuteistas nebuvo, ir pasak kai kurių šaltinių vėliau dalyvavo dar keliose žudynėse. Vienas iš pirmoje byloje išteisintų ir vėliau neteistų žmonių – John Blake – 1852 metais nusižudė persipjaudamas gerklę. Jo artimieji mano, kad tai padarė dėl kaltės jausmo.[1]
2000 m. žudynių vietoje atidengtas memorialas iš granito. 2005 m. vandalai bandė nutrinti jo užrašus.[2]