Mvata Kazembė

Mvata Kazembė (čibemba: Mwata Kazembe) – valdovo titulas, naudojamas Kazembės karalystėje Pietinėje Afrikoje (dab. Kongo Demokratinės Respublikos pietinė dalis ir gretimos teritorijos Zambijoje).

Titule naudojamas mandagus kreipinys Mwata, sutinkamas ir kituose Pietinės Afrikos tradicinių valstybių tituluose. Jis buvo pradėtas naudoti Lundos Mvata Jamvo titulo pavyzdžiu.

Raida

Didžiausio klestėjimo laikais (XIX a. viduryje) šie valdovai kontroliavo visą Kazembės regioną. Lubos pavyzdžiu, jie organizavo savo politinę valdžią konfederacijos principu. Atskirų provincijų valdovai irgi titulavosi mvata, buvo skiriami iš pagrindinės valdančios giminės ir skyrė duokles pagrindiniam valdovui. 4 provincijų valdovai Lukwesa, Kashiba, Kambwali ir Kanyembo buvo laikomi vyresniaisiais, ir iš jų buvo renkamas įpėdinis.

Po Mvata Kazembės VIII nužudymo 1872 m., Mvata Kazembė tapo tik nominaliais valdovais, iš pradžių pavaldžiais vergų prekiautojui Misiri, o vėliau – Britų imperijai (kuri pagal susitarimą su Belgija gavo teritorijas į rytus nuo Luapulos kartu su Kazembės sostine). 1899 m. Mvata Kazembė X kovėsi su britais, priešindamasis jų valdžiai. Šiems sudeginus senąją sostinę Kanjembo, jis pastatydino naują – Mvansabombvėje. Galiausiai pripažino jų viršenybę, leido į šalį misionierius.

Kadangi teritorijos ekonomika Zambijoje vystėsi lėtai, britai mažai kišosi į vietinių gyvenimą. Tai leido Mvata Kazembe išaugoti tradicinę valdžią senųjų karalystės gyventojų Zambijoje tarpe, įtakoti gyvenimo būdą ir papročius. Mvata Kazembė XVI daug darė gyventojų labui, vystydamas krašto ekonomiką, modernizuodamas visuomenę.

Po Zambijos nepriklausomybės 1961 m., Mvata Kazembės titulas buvo oficialiai atkurtas. Mvata Kazembe XVII labai stiprino kultūrinę gyventojų tapatybę, jo iniciatyva pradėta Mutomboko šventės, skirtos paminėti karalystės įkūrimą, tradicija. Šiuo metu valdo Mvata Kazembė XIX.

Sąrašas

Numeris	Vardas	Sostinė	Apytikriai valdymo metai
1.	Ng’anga Bilonda		1740–1745
2.	Kanyembo Mpemba		1745–1760
3.	Lukwesa Ilunga		1760–1805
4.	Kanyembo Keleka Mayi		1805–1850
5.	Kapumba Mwongo Mfwama		1850–1854
6.	Chinyanta Munona		1854–1862
7.	Mwonga Nsemba	Kanjembo	1862–1870
8.	Chinkonkole Kafuti	Kanjembo	1870–1872
9.	Lukwesa Mpanga	Kanjembo	1872–1883 ir 1885–1886
10.	Kanyembo Ntemena	Kanjembo, Mwansabombwe (nuo 1899)	1883–1885 ir 1886–1904
11.	Mwonga Kapakata	Mwansabombwe	1904–1919
12.	Chinyanta Kasasa	Mwansabombwe	1919–1936
13.	Chinkonkole	Mwansabombwe	1936–1941
14.	Shadreck Chinyanta Nankula	Mwansabombwe	1941–1950
15.	Brown Ngombe	Mwansabombwe	1950–1957
16.	Kanyembo Kapema	Mwansabombwe	1957–1961
17.	Paul Kanyembo Lutaba	Mwansabombwe	1961–1983
18.	Munona Chinyanta	Mwansabombwe	1983–1998
19.	Paul Mpemba Kanyembo Kapale Mpalume	Mwansabombwe	1998-

Nuorodos

Sarašas Worldstatesmen