Muto valsčius
53°50′š. pl. 25°07′r. ilg. / 53.83°š. pl. 25.11°r. ilg.
Muto valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1927 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Mutas |
![]() | |
Vilniaus gubernija | Lydos apskritis (186?–1915) |
![]() | |
Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1927) |
Lydos apskritis (1919–1927) |
Muto valsčius (rus. Мытлянская волость, lenk. gmina Myto) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Mutas.
Istorija
redaguotiĮkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Vilniaus gubernijoje,[1] galbūt vietoje buvusio Voverių valsčiaus.[2] Panaikintas 1927 m. rugpjūčio 20 d. reformuojant į Voverių valsčių.[3]
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 2253 | 267 kiemai [4] | 41 | ||
1874 m. | 2266 | 265 kiemai [5] | 3 seniūnijos | 39 | |
1880 m. | 2650 | 251 kiemas [6] | 3 seniūnijos | 39 | |
1885 m. | 2804 | 251 kiemas [7] | 3 seniūnijos | 39 | |
1890 m. | 3478 | 251 kiemas [8] | 3 seniūnijos | 39 |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
---|---|---|
Mutas | Мытлянское | Myto |
Papiernia | Папернянское | Papiernia |
Voverys | Вавiорское | Wawiorka |
Iš viso: | 3 seniūnijos | 3 seniūnijos |
Gyvenvietės
redaguotiValsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[12]
- Abromiškės (Абрамішкі), k.
- Alchauka (Альхоўка), k.
- Bahdanauščyna (Багданаўшчына), plv.
- Biarozauka (Бярозаўка), vs.
- Bulevičiai (Булевічы, Пятроўка Мокрая), kolonija
- Čapliai (Чаплі), bajork.
- Čašeikiai (Чашэйкі), bajork.
- Dyleva (Дылева), k.
- Dragučiai (Драгуці), k.
- Gerdzijavičiai (Гердзеўцы), k.
- Harancai (Гаранцы), k.
- Hradauščyna (Градаўшчына), bajork.
- Juzefava I (Юзэфава I), plv.
- Kadiškės (Кадзішкі), vs.
- Kalamyckijos (Каламыцкія), bajork.
- Kalviai (Кавалі), k., plv.
- Kasilavičiai (Касілаўцы), k.
- Kasperava (Касперава), plv.
- Krasnavičiai (Красноўцы), k.
- Liabiodka (Лябёдка), plv.
- Mancevičiai (Манцавічы), k.
- Markučiai (Маркуці), bajork.
- Meirai (Мэйры), k.
- Meškalai (Мешкалы), k.
- Miknevičiai (Міхноўцы), k.
- Mikutai (Микуты), bajork.
- Misevičiai (Місевічы), k.
- Mutas (Мыта), k., plv.
- Navasiolkos (Навасёлкі), k.
- Papiernia (Паперня), k., plv.
- Peskavičiai (Пяскоўцы), k.
- Radvilavičiai (Радзівілаўцы), bajork.
- Rulevičiai (Рулевічы), k.
- Seliachai (Селяхі), k.
- Semeikos (Сямейкі), k.
- Serapinai (Серафіны), k.
- Sesiulkos (Сясюлькі), bajork.
- Siaurukai (Сяўрукі), k.
- Smaliokai (Смалякі), k.
- Šaleva (Шалева), plv.
- Šarkiniai (Шаркіні), k.
- Voverys (Вавёрка), mstl., plv.
- Zenevičiai (Зяневічы), k.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1873 года. – Вильна, типографiя А. Г. Сыркина, 1873. // PDF 100 psl.
- ↑ M.P. z 1927 r. nr. 171, poz. 439
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 413 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 144–145 psl.
- ↑ Myto. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 847 psl. (lenk.)
- ↑ Мытлянская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-07-03).