Orsė muziejus
48°51′36″ š. pl. 2°19′35″ r. ilg. / 48.86000°š. pl. 2.32639°r. ilg.
Orsė muziejus Musée d'Orsay | |
---|---|
Įkurtas | 1986 m. |
Vieta | Paryžius, Prancūzija |
Tematika | Meno muziejus, dizaino/tekstilės muziejus, istorinė vieta |
Lankytojai | 1 mln. (2021)[1] |
Vadovas | Serge Lemoine |
Interneto svetainė | www.musee-orsay.fr |
Orsė muziejus (pranc. Musée d'Orsay) – vienas iš didžiausių ir įžymiausių pasaulio muziejų, įsikūręs Paryžiuje, Prancūzijoje. Stovi kairiajame Senos upės krante. Muziejus įkurtas buvusioje Orsė stotyje (Gare d’Orsay), statytoje tarp 1898 m. ir 1900 m. Muziejuje daugiausia saugomi įvairūs Prancūzijos meno kūriniai, datuojami nuo 1848 m. iki 1915 m., įskaitant paveikslus, skulptūras, baldus bei fotografijas. Jis turi didžiausią impresionizmo ir postimpresionizmo šedevrų kolekciją visame pasaulyje. Didžiuojasi itin garsiais tapytojais, įskaitant Édouard Manet, Edgar Degas, Pierre-Auguste Renoir, Paul Cézanne, Georges Seurat, Alfred Sisley, Paul Gauguin ir Vincent van Gogh. Daugelis šių darbų iki 1986 m. atsidarant Orsė muziejui buvo eksponuoti Galerie nationale du Jeu de Paume.
Istorija
redaguotiMuziejaus pastato pirminė paskirtis buvo geležinkelio stotis Gare d’Orsay, pastatyta kelyje Paryžius–Orleanas ir baigta 1900 m., kaip tik Pasaulinės parodos (Exposition Universelle) atidarymo proga. Jos statyboje dalyvavo trys architektai: Lucien Magne, Émile Bénard ir Victor Laloux. Stotis tarnavo, kaip terminalas pietvakarių Prancūzijos geležinkelyje iki 1939 m.
Iki 1939 m. stoties trumposios platformos tapo nepatogios ilgiems traukiniams, todėl šie perėjo prie tiesioginio aptarnavimo. Po 1939 m.stotis naudota priemiesčių aptarnavimui, o jos dalis per Antrąjį pasaulinį karą tapo pašto centru. Vėliau pastatas naudotas, kaip filmavimo aikštelė, pavyzdžiui, jame filmuotas Kafkos romano motyvais paremtas filmas „The Trial“, kurį adaptavo Orson Welles. Vėliau priklausė Renaud–Barrault teatro kompanijai, o dar vėliau buvo aukciono vieta, kol buvo perstatomas „Hôtel Drouot“.
1970 m. gautas leidimas stotį nugriauti, bet Prancūzijos Kultūros ministras Jacques Duhamel buvo priešiškas ketinimams stoties vietoje statyti naują viešbutį. Tad stotis papildomai įtraukta į Istorinių pastatų sąrašą, o galiausiai į jį įrašyta 1978 m. Pasiūlymas paversti stotį muziejumi kilo Prancūzijos muziejų direktoratui. Buvo sumanyta pastatyti muziejų, kuris būtų tarsi tiltas tarp Luvro ir Nacionalinio modernaus meno muziejaus (Žoržo Pompidu centro). Šį planą sugalvojo Georges Pompidou ir tam tikslui įvykdyti 1974 m. pavesta komisijai. 1978 m. organizuotos varžybos sukurti naują muziejų. „ACT Architektūra“, trijų jaunų architektų grupė (Pierre Colboc, Renaud Bardon and Jean-Paul Philippon) buvo apdovanota kontraktu, kuris apėmė 20 000 m², tuo pačiu įrengiant naujas grindis keturiems aukštams. Statybos darbai vykdyti kompanijos „Bouygues“.[2] 1981 m. interjerui sukurti (įskaitant, vidaus įrengimus, puošybą, baldus ir muziejaus pritaikymą) pasirinktas italų architektas Gae Aulenti. Galiausiai 1986 m. liepos mėnesį muziejus buvo paruoštas priimti ekspozicijas. Eksponatų atgabenimas užtruko 6 mėnesius, per kuriuos sulaukta daugiau nei 2000 paveikslų, 600 skulptūrų ir kitų darbų. Muziejus oficialiai atidarytas 1986 m. gruodžio 9 d. šalies prezidento François Mitterrand. Jis užima 57 400 m² plotą, o 2007 m. jį aplankė 3,2 mln. lankytojų.
2018 m. balandžio 9 d., minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį, Prancūzijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai Emmanuelis Macronas, Kersti Kaljulaid, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė Orsė muziejuje atdarė parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ (pranc. Âmes sauvages. Le symbolisme dans les Pays baltes). Buvo pristatyti nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. veikusių menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Kalpoko, Janio Rozentalio, Vilhelmo Purvičio, Kristjano Raudo, Konrado Vilhelmo Magio ir kitų 133 kūriniai. Iki 2018 m. liepos 15 d. veikusią parodą lydėjo plati kultūrinė programa: tarptautinė mokslinė konferencija ir apskritojo stalo diskusijos; Orsė muziejaus Auditoriume skambėjo Baltijos šalių muzika.[3] [4][5]
Aikštelėje šalia muziejaus eksponuojamos šešios bronzinės alegorinės skulptūros, kurios buvo pagamintos specialiai 1878 m. Pasaulinei parodai:
- Pietų Amerika (aut. Aimé Millet)
- Azija (aut. Alexandre Falguière)
- Okeanija (aut. Mathurin Moreau)
- Europa (aut. Alexandre Schoenewerk)
- Šiaurės Amerika (aut. Ernest-Eugène Hiolle)
- Afrika (aut. Eugène Delaplanche)
Kolekcija
redaguotiTapyba
redaguoti- Jean Auguste Dominique Ingres – 4 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre)
- Eugène Delacroix – 5 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre)
- Eugène Carrière – 86 paveikslai, įskaitant, Šeimos paveikslas, Sergantis vaikas, Intymu.
- Théodore Chassériau – 5 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre)
- Gustave Courbet – 48 paveikslai, įskaitant, Dailininko studija, Ornano laidotuvės, Sėdintis jaunas vyras, Pasaulio kilmė.
- Jean-François Millet – 27 paveikslai, įskaitant, Pavasaris, Rinkėjos
- Jean-Baptiste-Camille Corot – 32 paveikslai (pagrindinė darbų kolekcija Luvre, įskaitant, Rytas. Nimfų šokis)
- Johan Barthold Jongkind – 9 paveikslai
- Alexandre Cabanel – Veneros gimimas, Frančeskos da Rimini ir Paolo Malatestos mirtis
- Jean-Léon Gérôme – Baronienės Nathaniel de Rothschild portretas, Condé priėmimas Versalyje, Grafienė de Keller
- Pierre Puvis de Chavannes – Merginos pajūryje, Jaunoji motina, taip pat žinoma kaip Labdara, Versalio rūmų ir Oranžerijos vaizdas
- Gustave Moreau – 8 paveikslai
- Honoré Daumier – 8 paveikslai
- Eugène Boudin – 33 paveikslai, įskaitant, Truvilio paplūdimys
- Camille Pissarro – 46 paveikslai, įskaitant, Baltoji šalna
- Eduaras Manė – 34 paveikslai, įskaitant, Olimpija, Balkonas, Berta Morizo su našlaičių puokšte, Pusryčiai ant žolės
- Berthe Morisot – 9 paveikslai
- Edgar Degas – 43 paveikslai, įskaitant, Paradas, taip pat žinomas kaip Žirgų lenktynės priešais tribūnas, Bellelli šeima, Kubilas, Eduaro Manė portretas, Portretai akcijų biržoje, Absentas
- Paul Cézanne – 56 paveikslai, įskaitant, Obuoliai ir apelsinai
- Claude Monet – 86 paveikslai (didžioji kolekcijos dalis yra Musée Marmottan Monet), įskaitant Saint-Lazare stotis, Montorgueil gatvė Paryžiuje. 1878 m. birželio 30 d. šventė, Vėjo poveikis, iš serijos tuopos, Ruano katedra. Žydroji harmonija, Žydrosios vandens lelijos
- Alfred Sisley – 46 paveikslai, įskaitant Potvynis Port-Marly
- Armand Guillaumin – 44 paveikslai
- Frédéric Bazille – 6 paveikslai
- Mary Cassatt – 1 paveikslas
- Odilon Redon – 106 paveikslai, įskaitant Kalibanas
- Pierre-Auguste Renoir – 81 paveikslas, įskaitant Šokiai Mulen de la Galet kavinėje
- Ferdinand Hodler – Der Holzfäller (Medkirtys)
- Gustave Caillebotte – 7 paveikslai, įskaitant Parketo skutėjai
- Édouard Detaille – „Sapnas“
- Vincent van Gogh – 24 paveikslai, įskaitant Autoportretas, Eugène Boch portretas, Siesta, Overo bažnyčia, Italė moteris, Žvaigždėta naktis virš Ronos, Daktaro Gašė portretas, Miegamasis Arlyje
- Paul Gauguin – 24 paveikslai, įskaitant Taitietės moterys paplūdimyje
- Henri de Toulouse-Lautrec – 18 paveikslai
- Eugène Jansson – Proletaro namai
- Henri-Edmond Cross – 10 paveikslų, įskaitant Kiparisai Pajūrio Kanė
- Paul Signac – 16 paveikslų, įskaitant Moterys prie šulinio
- Théo van Rysselberghe – 6 paveikslai
- Félix Vallotton – Misia prie savo tualetinio staliuko
- Georges-Pierre Seurat – 19 paveikslų, įskaitant Cirkas
- Édouard Vuillard – 70 paveikslų
- Henri Rousseau – 3 paveikslai
- Pierre Bonnard – 60 paveikslų, įskaitant Languota palaidinė
- Paul Sérusier – Talismanas
- Maurice Denis – Aštoniolikmečio menininko portretas, Princesės Maleinos minuetas ar Marta skambina pianinu, Žalieji medžiai arba bukmedžiai Kerduely, Spalio naktis (panelis papuošti mergaitės kambarį)
- André Derain – Charing Cross tiltas, taip pat žinomas kaip Vesminsterio tiltas
- Edvard Munch –1 paveikslas
- Gustav Klimt – 1 paveikslas
- Piet Mondrian – 2 paveikslai
- James McNeill Whistler – 3 paveikslai, įskaitant Moteris, apsirengusi pilkai ir juodai: dailininko motina, taip pat žinoma kaip Vistlerio motina
- William-Adolphe Bouguereau – Veneros gimimas
- Cecilia Beaux – Sita ir Sarita (Jeune Fille au Chat)
Skulptūros
redaguotiNeoklasicizmas
redaguoti- Eugène Guillaume (Montbard, 1822 m. – Roma, 1905 m.) :
- Pjovėjas, 1849 m., bronza
- Anakreontas, 1849/1851 m., marmuras
- James Pradier (Ženeva, 1792 m. – Bougival, 1852 m.)
- Sapfo, 1852 m., marmuras
- Jean-Jules Salmson, (Paryžius, 1823 m. – Coupvray, 1902 m.)
- La Dévideuse, 1863, bronza
- Gabriel-Jules Thomas (Paryžius, 1824–1905 m.)
- Virgile, 1861 m., marmuras
Romantizmas
redaguoti- Pierre-Jean David d'Angers (Anžeras, 1788 m.– Paryžius, 1856 m.)
- Getė, 1829–1831 m., gipsas
- François Rude (Dižonas, 1784 m. – Paryžius, 1855 m.)
- Napoleonas, žengiantis link nemirtingumo, 1845 m., gipsas
- Auguste Préault (Paryžius, 1809–1879 m.)
- Ofelija, 1842 m., bronza
Antrosios Prancūzijos imperijos eklektizmas
redaguoti- Jean-Baptiste Carpeaux (Valansjenas, 1827-Kurbvua, 1875), 117 skulptūrų:
- Ugolinas ir jo vaikai, 1860, bronza
- Princesė Matilda, 1862, marmuras
- Sosto įpėdinis ir jo šuo Néro, 1865, marmuras
- Keturios pasaulios dalys, remiančios dangaus sritis, 1868-1872, gipsas, sakai, lakas
- Šokis, 1869, grupė, Ešelono akmuo, pastatytas ant Opéra Garnier fasado
- Charles Cordier (Kambrė, 1827-Alžyras, 1905)
- Sudano negras, 1857, oniksas, bronza ir porfyras
- Capresse des colonies, 1861, oniksas, bronza ir rausvasis marmuras
- Paul Dubois (Nožanas prie Senos, 1829-Paryžius, 1905)
- Florentietis dainininkas, 1865, bronza, sidabras
- Albert-Ernest Carrier-Belleuse (Anisy-le-Château, 1824-Sevras, 1887)
- Mieganti Hebė, 1869, marmuro grupė,
- Auguste Clésinger (Bezansonas, 1814-Paryžius, 1883)
- Gyvatės įgelta moteris, 1847, marmuras
- Jean-Joseph Perraud (Monay, 1819-Paryžius, 1876)
- Neviltis, 1869, marmuras
- Alexandre Falguière (Tulūza, 1831-Paryžius, 1900)
- Nugalėtojas gaidžių kare, 1864, bronza
- Tarcisius, 1868, marmuras
- Azija iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais muziejų
- Antonin Mercié (Tulūza, 1845-Paryžius, 1916)
- Dovydas, 1871, bronza
- Hippolyte Moulin (Paryžius, 1832-Šarantonas, 1884)
- Atradimas Pompėjoje, 1863, bronza
- Jean-Baptiste Baujault (La Crèche près de Breloux, 1828-1899)
- Jeune Gaulois ou Au Gui l’an neuf, 1870-1875, marmuras, bei grubiai išdirbta bronza
- Alexandre Schoenewerk (Paryžius, 1820-1885)
- Jaunasis Taratinas, 1871, marmuras
- Europa iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais muziejų
- Eugène Delaplanche (Belvilis, 1839-Paryžius, 1891)
- Ieva prieš nuodėmę, 1869, marmuras
- Afrika iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais muziejų
- Augustin-Jean Moreau-Vauthier (Paryžius, 1831-1893)
- Gulinti Bachantė, 1892, marmuras
Kiti darbai
redaguotiTaip pat saugomos kolekcijos: architektūros ir dekoratyvinio meno, senosios fotografijos. Muziejuje saugomi tokių fotografų, kaip Hippolyte Bayard, Édouard Baldus, Christian Bérard, Louis-Jacques-Mandé Daguerre, Félix Nadar, Nicéphore Niépce darbai.
Vadovai
redaguoti- Françoise Cachin: 1986–1994
- Henri Loyrette: 1994–2001
- Serge Lemoine: 2001–2008
- Guy Cogeval: 2008 m. kovas–iki šiol
Išnašos
redaguoti- ↑ "The Art Newspaper". 2022 m. sausio 5 d.
- ↑ „Bouygues website: Musée d'Orsay“. Bouygues.com. Suarchyvuotas originalas 2008-12-05. Nuoroda tikrinta 2012-06-20.
- ↑ Paryžiaus Orsė muziejuje – Baltijos simbolistų paroda // www.lrt.lt
- ↑ Paroda „Simbolizmas Baltijos šalyse“ Orsė muziejuje Paryžiuje // fr.mfa.lt[neveikianti nuoroda]
- ↑ D. Grybauskaitė garsiajame Orsė muziejuje atidarė Lietuvos simbolistų parodą // alkas.lt[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
redaguoti- Oficiali svetainė (prancūzų k.)
- Site officiel de la Société des Amis du Musée d’Orsay (prancūzų k.)
- Musée d’Orsay (anglų k.)
- Le musée d’Orsay – Histoire Archyvuota kopija 2011-05-17 iš Wayback Machine projekto. INA archyvai (prancūzų k.)
- Site Légifrance (prancūzų k.)