Orsė muziejus

(Nukreipta iš puslapio Musée d'Orsay)

48°51′36″ š. pl. 2°19′35″ r. ilg. / 48.86000°š. pl. 2.32639°r. ilg. / 48.86000; 2.32639

Orsė muziejus
Musée d'Orsay
Įkurtas 1986 m.
Vieta Paryžius, Prancūzija
Tematika Meno muziejus, dizaino/tekstilės muziejus, istorinė vieta
Lankytojai 1 mln. (2021)[1]
Vadovas Serge Lemoine
Interneto svetainė www.musee-orsay.fr
Interjeras

Orsė muziejus (pranc. Musée d'Orsay) – vienas iš didžiausių ir įžymiausių pasaulio muziejų, įsikūręs Paryžiuje, Prancūzijoje. Stovi kairiajame Senos upės krante. Muziejus įkurtas buvusioje Orsė stotyje (Gare d’Orsay), statytoje tarp 1898 m. ir 1900 m. Muziejuje daugiausia saugomi įvairūs Prancūzijos meno kūriniai, datuojami nuo 1848 m. iki 1915 m., įskaitant paveikslus, skulptūras, baldus bei fotografijas. Jis turi didžiausią impresionizmo ir postimpresionizmo šedevrų kolekciją visame pasaulyje. Didžiuojasi itin garsiais tapytojais, įskaitant Édouard Manet, Edgar Degas, Pierre-Auguste Renoir, Paul Cézanne, Georges Seurat, Alfred Sisley, Paul Gauguin ir Vincent van Gogh. Daugelis šių darbų iki 1986 m. atsidarant Orsė muziejui buvo eksponuoti Galerie nationale du Jeu de Paume.

Istorija

redaguoti

Muziejaus pastato pirminė paskirtis buvo geležinkelio stotis Gare d’Orsay, pastatyta kelyje ParyžiusOrleanas ir baigta 1900 m., kaip tik Pasaulinės parodos (Exposition Universelle) atidarymo proga. Jos statyboje dalyvavo trys architektai: Lucien Magne, Émile Bénard ir Victor Laloux. Stotis tarnavo, kaip terminalas pietvakarių Prancūzijos geležinkelyje iki 1939 m.

 
Orsė muziejaus laikrodis, autorius Victor Laloux, Pagrindinė salė

Iki 1939 m. stoties trumposios platformos tapo nepatogios ilgiems traukiniams, todėl šie perėjo prie tiesioginio aptarnavimo. Po 1939 m.stotis naudota priemiesčių aptarnavimui, o jos dalis per Antrąjį pasaulinį karą tapo pašto centru. Vėliau pastatas naudotas, kaip filmavimo aikštelė, pavyzdžiui, jame filmuotas Kafkos romano motyvais paremtas filmas „The Trial“, kurį adaptavo Orson Welles. Vėliau priklausė RenaudBarrault teatro kompanijai, o dar vėliau buvo aukciono vieta, kol buvo perstatomas „Hôtel Drouot“.

1970 m. gautas leidimas stotį nugriauti, bet Prancūzijos Kultūros ministras Jacques Duhamel buvo priešiškas ketinimams stoties vietoje statyti naują viešbutį. Tad stotis papildomai įtraukta į Istorinių pastatų sąrašą, o galiausiai į jį įrašyta 1978 m. Pasiūlymas paversti stotį muziejumi kilo Prancūzijos muziejų direktoratui. Buvo sumanyta pastatyti muziejų, kuris būtų tarsi tiltas tarp Luvro ir Nacionalinio modernaus meno muziejaus (Žoržo Pompidu centro). Šį planą sugalvojo Georges Pompidou ir tam tikslui įvykdyti 1974 m. pavesta komisijai. 1978 m. organizuotos varžybos sukurti naują muziejų. „ACT Architektūra“, trijų jaunų architektų grupė (Pierre Colboc, Renaud Bardon and Jean-Paul Philippon) buvo apdovanota kontraktu, kuris apėmė 20 000 m², tuo pačiu įrengiant naujas grindis keturiems aukštams. Statybos darbai vykdyti kompanijos „Bouygues“.[2] 1981 m. interjerui sukurti (įskaitant, vidaus įrengimus, puošybą, baldus ir muziejaus pritaikymą) pasirinktas italų architektas Gae Aulenti. Galiausiai 1986 m. liepos mėnesį muziejus buvo paruoštas priimti ekspozicijas. Eksponatų atgabenimas užtruko 6 mėnesius, per kuriuos sulaukta daugiau nei 2000 paveikslų, 600 skulptūrų ir kitų darbų. Muziejus oficialiai atidarytas 1986 m. gruodžio 9 d. šalies prezidento François Mitterrand. Jis užima 57 400 m² plotą, o 2007 m. jį aplankė 3,2 mln. lankytojų.

2018 m. balandžio 9 d., minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį, Prancūzijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai Emmanuelis Macronas, Kersti Kaljulaid, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė Orsė muziejuje atdarė parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ (pranc. Âmes sauvages. Le symbolisme dans les Pays baltes). Buvo pristatyti nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. veikusių menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Kalpoko, Janio Rozentalio, Vilhelmo Purvičio, Kristjano Raudo, Konrado Vilhelmo Magio ir kitų 133 kūriniai. Iki 2018 m. liepos 15 d. veikusią parodą lydėjo plati kultūrinė programa: tarptautinė mokslinė konferencija ir apskritojo stalo diskusijos; Orsė muziejaus Auditoriume skambėjo Baltijos šalių muzika.[3] [4][5]

 
Fasadas nuo dešiniojo Senos kranto
 
Šeši kontinentai, 1878 m., muziejaus aikštė

Aikštelėje šalia muziejaus eksponuojamos šešios bronzinės alegorinės skulptūros, kurios buvo pagamintos specialiai 1878 m. Pasaulinei parodai:

Kolekcija

redaguoti
 
Gustave Courbet, Dailininko studija (L’Atelier du peintre): Tikroviška mano septynerių metų meninio ir moralinio gyvenimo alegorija, 1855 m.
 
James McNeill Whistler, Vistlerio motina, dailininko motinos portretas, 1871 m.
 
Georges Seurat, Cirkas, 1891 m.
 
József Rippl-Rónai, Moteris su gėle, 1891 m.

Skulptūros

redaguoti
 
Eugène Guillaume, Anakreontas, 1849–1851 m., marmuras
 
Charles Cordier, Sudano juodaodis, 1857 m.
 
Albert-Ernest Carrier-Belleuse, Mieganti Hebė, 1869 m., marmuras

Neoklasicizmas

redaguoti

Romantizmas

redaguoti

Antrosios Prancūzijos imperijos eklektizmas

redaguoti

Kiti darbai

redaguoti

Taip pat saugomos kolekcijos: architektūros ir dekoratyvinio meno, senosios fotografijos. Muziejuje saugomi tokių fotografų, kaip Hippolyte Bayard, Édouard Baldus, Christian Bérard, Louis-Jacques-Mandé Daguerre, Félix Nadar, Nicéphore Niépce darbai.

  • Françoise Cachin: 1986–1994
  • Henri Loyrette: 1994–2001
  • Serge Lemoine: 2001–2008
  • Guy Cogeval: 2008 m. kovas–iki šiol

Išnašos

redaguoti
  1. "The Art Newspaper". 2022 m. sausio 5 d.
  2. „Bouygues website: Musée d'Orsay“. Bouygues.com. Suarchyvuotas originalas 2008-12-05. Nuoroda tikrinta 2012-06-20.
  3. Paryžiaus Orsė muziejuje – Baltijos simbolistų paroda // www.lrt.lt
  4. Paroda „Simbolizmas Baltijos šalyse“ Orsė muziejuje Paryžiuje // fr.mfa.lt[neveikianti nuoroda]
  5. D. Grybauskaitė garsiajame Orsė muziejuje atidarė Lietuvos simbolistų parodą // alkas.lt[neveikianti nuoroda]

Nuorodos

redaguoti