Multivisata
Multivisata – fizikinė ir filosofinė kategorija, talpinanti savyje visą aibę galimai egzistuojančių visatų su savo fizikiniais dėsniais ir fizikinėmis konstantomis.
Multivisatų klasifikacijaKeisti
Max Tegmark ir Brian Greene pateikė savitas visatų klasifikacines sistemas.
Max Tegmarko keturių lygių schemaKeisti
Kosmologas Max Tegmark sukūrė keturių lygių Multivisatos klasifikaciją. Kiekvienas sekantis lygis yra plėtinys, apimantis prieš tai buvusius lygius. Jie aprašyti Tegmarko knygoje.[1][2]
I lygis Begalinė visataKeisti
Dėl infliacijos išsiplėtusi Visata užima milžinišką (galbūt begalinį) tūrį. Jame galime išskirti daugybę Metagalaktikų (sričių, apribotų kosmologiniu horizontu). Nors daugumoje jų pradinės sąlygos skirsis (turėsime kitokį medžiagos pasiskirstymą), bet didelėje imtyje vis tiek atsiras tokių sričių, kuriose medžiagos dalelių pasiskirstymas bus identiškas mūsų stebimai visatos daliai – Metagalaktikai. Taigi, turėsime idealią arba beveik idealią savo kopiją. Tegmark įvertinimais tokia sritis – mūsų kopija galėtų būti kažkur už 1010115 metrų nuo mūsų. O kadangi Visata dar ir begalinė, tai tokių sričių turėtų būti irgi be galo daug.
II lygis: visatos su skirtingomis fizikinėmis konstantomisKeisti
Čia tariama, kad infliacija yra nenutrūkstamas, nuolatinis procesas. Jo metu kuriami burbulai (kišeninės visatos), kurios faktiškai yra I lygio visatos. Įvairiose tokiose visatose dėl skirtingo simetrijos pažeidimo pobūdžio atsiras besiskiriančios fizikinės konstantos (elementariųjų dalelių masės, fundamentaliųjų sąveikų stiprumą lemiančios konstantos ir pan.). Dauguma tokių visatų bus mums netinkamos gyventi. Tačiau kadangi jų bus be galo daug, tikrai atsiras lygiai tokia pati mūsų kopija.
III lygis: Kvantmechaninė daugelio pasaulių interpretacijaKeisti
Ji sukurta norint išvengti banginės funkcijos kolapso. Kaip žinoma, kvantiniame pasaulyje egzistuoja visos galimybės vienu metu. Kopenhagos interpretacija tik stebėjimo momentu „pasirenkama“ tam tikra būsena (tiksliai nustatoma objekto padėtis arba tiksliai pasakoma, kad kvantinis objektas pasielgė kaip dalelė arba kaip banga) – vyksta vadinamasis banginės funkcijos kolapsas. Everetto kvantmechaninėje daugelio pasaulių interpretacijoje egzistuoja visos galimybės vienu metu. Tai gali būti panašu į kauliuko su 6 akimis metimą. Ir po kiekvieno metimo tarsi visas pasaulis suskyla į 6 skirtingas visatas, kurių kiekvienoje realizavosi sava metimo baigtis.
Tegmarko žodžiais tariant, skirtumas tarp I ir III lygio visatų yra tiesiog tame, kur gyvena mūsų kopija. I lygio visatoje ji atskirta dideliu atstumu erdvėje. III lygio visatoje ji gyvena kitoje kvantinėje atšakoje begalinmatėje Hilberto erdvėje. Panašiai skirtųsi II ir III lygio visatos.
IV lygis: Matematinė visataKeisti
Čia Tegmarkas iškelia hipotezę, kad realiai egzistuoja visatos, jei jos tik aprašomos kokiomis nors neprieštaringomis matematinėmis struktūromis. Todėl pagal šią klasifikacinę schemą V lygio visatų jau nebegali būti. Savo knygoje Tegmarkas teigia, kad šis požiūris panašus į Platono (realus pasaulis yra tik tobulo idėjų pasaulio atspindys, šešėlis) – tikrasis pasaulis yra matematinė struktūra, kurioje gali egzistuoti ir tą struktūrą suvokiančios būtybės (tame tarpe mes, žmonės).
Brian Greene 9 tipų klasifikacijaKeisti
Burbulinė multivisataKeisti
Tai begalinė multivisata pripildyta be galo daug Metagalaktikų, kai kurios jų beveik panašios ir visiškai identiškos mūsiškei. Tačiau jos atskirtos dideliais atstumais ir šviesos greitis apriboja mūsų galimybes kada nors sužinoti apie jas.
Infliacinė multivisataKeisti
Ji remiasi nenutrūkstamos infliacijos teorija, teigiančia, kad multivisata sudaryta iš daugybės infliacinių „burbulų“.
Branų multivisataKeisti
Ši teorija postuluoja, kad mūsų visata egzistuoja branoje (brana tai yra membranos, dvimačio paviršiaus apibendrinimas trijų ir daugiau dimensijų dariniams), kuri patalpinta didesnių dimensijų erdvėje. Toje erdvėje taip pat yra kitų membranų/branų, kurios judėdamos arba traukiamos gravitacijos (arba kitų mums nežinomų jėgų) susiduria tarpusavy, sukeldamos Didžiuosius sprogimus.
Ciklinė multivisataKeisti
Šios teorijos pagrindas – daugelio branų multivisata. Branos vibruoja, susiduria. Susidūrimų metu vyksta Didieji sprogimai, senosios visatos suardomos ir susikuria naujai.
Landšafto multivisataKeisti
Ji grindžiama stygų teorija bei Calabi–Yau erdvėmis. Kvantinės fluktuacijos susuka ir deformuoja stygą arba stygų pluoštą taip, kad žemiausioje energetinėje būsenoje gaunama kišeninė visata su savitais fizikiniais dėsniais ir konstantomis.
Kvantinė multivisataKeisti
Kvantinė multivisata remiasi Everetto daugelio pasaulių interpretacija. Ji analogiška Tegmarko III lygio visatoms.
Holografinė multivisataKeisti
Holografinis principas teigia, kad bet kokį tūrį ribojančiame paviršiuje užkoduota visa informacija, esanti tame tūryje.
Kompiuterinė multivisataKeisti
Multivisata yra sudėtingo kompiuterio veiklos rezultatas (modeliuojama/imituojama multivisata).
Matematinė multivisataKeisti
Yra analogiška Tegmarko IV lygio multivisatai – ji apima visas galimas visatas, kurios tik aprašomos matematiškai.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Tegmark, Max (2003 m. gegužės mėn.). „Parallel Universes“. Scientific American 288: 40–51. PMID 12701329. doi:10.1038/scientificamerican0503-40.
- ↑ Tegmark, Max (23 January 2003). Parallel Universes (PDF). Nuoroda tikrinta 7 February 2006.
|
Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |