Moteraitis
| Moteraitis | |||
|---|---|---|---|
  Moteraitis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Telšių rajonas | ||
| Seniūnija | Varnių seniūnija | ||
| Aukštis | 12-30 m | ||
| Plotas | 60x35 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1949, 1964 | ||
| Registro Nr. | A1377 / 3478 / AR1201 | ||
Didžiųjų Burbiškių piliakalnis, arba Moteraitis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1377, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1201) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, 1,05 km nuo Pavandenės kaimo, Varnių seniūnijoje, Varnių regioniniame parke, Pavandenės kraštovaizdžio draustinyje. Pasiekiamas nuo Pavandenės važiuojant į plentą Užventis – Varniai kairesniu keliu iki trikampės sankryžos rytinio kampo, nuo jos pasukus į kairę rytų kryptimi, yra priekyje už 300 m.
Piliakalnis
redaguoti
Piliakalnis įrengtas didelės netaisyklingos kalvos netoli Gludo ežero aukščiausioje centrinėje dalyje (altitudė 218,8 m). Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 60x35 m dydžio, per 6 m iškiliu viduriu. Joje rasta lipdytos keramikos. 3 m žemiau jos šiaurinio krašto yra 25x9 m dydžio terasa iškiliu viduriu, pietiniame šlaite yra 3 m pločio terasa. Vakarinis šlaitas viršuje, 1 m aukštyje statintas. Šlaitai statūs, 12-30 m aukščio.[1]
Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės viduryje stovi kryžius, įrengtas trianguliacijos reperis. Jis dirvonuoja, vakarinis šlaitas nukirstas, rytinis šlaitas apaugęs lapuočiais.
Tyrimai
redaguotiPiliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Kalno terasoje esančiame kultūriniame sluoksnyje rasta I tūkstantmečio lipdytinės keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.
Manoma, kad pavadinimas kilęs iš piliakalnio silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Kita versija, neva kad ant šio kalno moterys susirinkdavo palydėti savo vyrus į karą. Taip pat spėjama ir kita pavadinimo kilmė – piliakalnyje buvo įrengti rūsiai, kuriuose užpuolus priešams slėpdavosi moterys ir vaikai.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Sėbų piliakalnis 12 km | Biržuvėnų piliakalnis 11 km Sprūdės piliakalnis 2 km |
Rekčių piliakalnis 41 km Šatrija 11 km |
| |||||||
| Lopaičių piliakalnis 19 km Vembūtų piliakalnis 14 km |
|
Papilio piliakalnis 28 km | |||||||||
| Šiuraičių piliakalnis 20 km Burbiškių piliakalnis 20 km |
Pagirgždūčio piliakalnis 5 km Girgždūtė 7 km |
Papilalio piliakalnis 15 km Piltinės piliakalnis 9 km | |||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 45 (Nr. 113)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.189
- Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. p. 24, 55.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
- Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. V., 1972. T. I, p. 319–402.