Mosėdžio vandens malūnas

Mosėdžio vandens malūnas
Mosedis.jpg
Mosėdžio vandens malūnas
Mosėdžio vandens malūnas
Mosėdžio vandens malūnas
Koordinatės
56°09′55″š. pl. 21°34′27″r. ilg. / 56.165169°š. pl. 21.574238°r. ilg. / 56.165169; 21.574238Koordinatės: 56°09′55″š. pl. 21°34′27″r. ilg. / 56.165169°š. pl. 21.574238°r. ilg. / 56.165169; 21.574238
Vieta Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdis
Naudotas nuo 1792 m.
Registro Nr. (unik. objekto kodas 30650).[1]

Mosėdžio vandens malūnas yra Salantų g. 2, Mosėdyje, Skuodo rajone, prie Bartuvos upės. Malūnas (unik. objekto kodas 30650)[1] įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą nuo 2005-04-18 ir suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.[2]

Akmeninis Mosėdžio vandens malūnas stovi šalia buvusio prieškaryje statyto tilto. Pastatas dviejų aukštų, stogas dengtas čerpėmis, langai puošti medinėmis ornamentuotomis langinėmis, pamatai monolitinio betono, sienos akmenų mūro. Vandens alūnas pastatytas 1792 m. Paskutinis malūnininkas Alfonsas Brasas malė 1951-1973 metų laikotarpyje.

Malūnas restauruotas 1977 m., atstatant ir II a. dalį, pagal architekto Vaidoto Guogio projektą, malūnas pritaikytas muziejaus patalpoms. Išlikusi technologinė įranga: girnų pilnas komplektas, girnų suleidimo varžtas, statvolis su mediniais krupliaračiais ir verpste, transmisijos fragmentas, kaminas-virenė, vandens ratas (restauruotas 1977 m.). Ant kamino įstatytos vėjarodės muziejaus įkūrimo data „1979“.

Malūne nuo 1979 m. veikia Vaclovo Into akmenų muziejaus dalis, čia įrengta kamerinė akmenų ekspozicija. Vidaus erdvę sudaro eksponatų salė, pagalbinės bei kamino ir viralinės patalpos, pusrūsyje yra svečių kambarys su virtuvės patalpomis, mansardoje – administraciniai kambariai. Į pastogę patenkama mediniais laiptais. Vidaus ekspoziciją sudaro uolienų nuotrupos, palentologiniai radiniai, dovanos iš įvairių šalių, žmogaus organizme susidarę akmenys, rankinės girnos, Lietuvos naudingosios iškasenos. Vandens malūno teritorijoje yra užtvanka, kanalas, kontraforsai, atraminė sienutė, atkurtas medinis vandens ratas su laikančiomis konstrukcijomis.[3] [4]

Malūno sandaraKeisti

  • aukštis – 1 a. su mansarda ir pusrūsiu;
  • tūrinė erdvinė kompozicija, tūris – kompaktinio tūrio, stačiakampio plano su pakrovimo anga R fasade; stogo forma – pusiau valmininė; dangos medžiaga ar jos tipas – čerpių tipas (pirminė danga buvo mediniai gontai);
  • kapitalinės sienos – kapitalinių sienų tinklas; sienų angos, nišos – stačiakampės langų, durų angos;
  • fasadų architektūros tūrinės detalės – pakrovimo anga R fasade (tvarkant pastatą XX a. 8 deš. sumažinta); kontraforsai V fasade; fasadų apdaila ir puošyba – frontonų apkalimas lentomis;
  • konstrukcijos – betono pamatas; stambių akmenų mūro sienos su smulkių akmenų užpildu; medinės perdangos ir jų tipas; medinės santvarinės laikančios konstrukcijos; technologinė įranga – virenės patalpa su kaminu; vandens ratas su dėže; girnos; statvolis su krumpliaračiais ir verpste; stalių ir kitų medžiagų gaminiai – lauko ir vidaus medinių durų tipas; durų vyriai, rankenos ir jų tipas.[1]

ŠaltiniaiKeisti