Mosėdžio valsčius

56°10′š. pl. 21°35′r. ilg. / 56.16°š. pl. 21.58°r. ilg. / 56.16; 21.58

Mosėdžio valsčius
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Mosėdis

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Telšių apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Kretingos apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1950)

Mosėdžio valsčius (rus. Масядская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Mosėdis.

Istorija

Valsčius minimas nuo XVI a. Caro laikais įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.^[1] 1905 m. lapkričio 29 d. valstiečiai pašalino carinę valsčiaus valdybą. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Salantų rajonui (3 apylinkės) ir Skuodo rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6783	368 kiemai ^[2]	4 seniūnijos	41
1923 m. (išsamiau)	275	10 023	2196		58 gyvenvietės ^[3]
1932 m.	245	10286		9 seniūnijos ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	276			10 apylinkių ^[5]

Vadovai

Jurgis Vičius, 1932 m.^[6]
J. Jonušas, vykdomojo komiteto pirmininkas, 1941? m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Budriai	Budrių seniūnija	Budrių apylinkė
Daukšiai	Daukšių seniūnija	Daukšių apylinkė
Ersla	Arslos seniūnija	Erslos apylinkė
Krakės	Krakių seniūnija	Krakių apylinkė
Mosėdis	Mosėdžio seniūnija	Mosėdžio apylinkė
Prialgava	Prialgavos seniūnija	Prialgavos apylinkė
Šatės	Šačių seniūnija	Šačių apylinkė
Šaukliai	Šauklių seniūnija	Šauklių apylinkė
Šerkšniai	Šerkšnių seniūnija	Šerkšnių apylinkė
Vindeikiai	Vindeikių seniūnija	Vindeikių apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	10 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 10 023 žmonės:

Lietuviai - 97,45% (9767);
Žydai - 1,75% (175);
Latviai - 0,4% (40);
Kiti - 0,41% (41).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1898	Giršinai	Ona Galdikaitė, vienuolė, poetė	1990
1905	Šatės	Liudas Balvočius, žurnalistas	1984
1926	Šaukliai	Vacys Milius, etnologas	2005
1927	Arsla	Ona Kublickienė, veterinarijos gydytoja	2005

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 116
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 597 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 601–602 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 60

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 116

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 597 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 601–602 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 60

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]