Monomiestas
Monomiestas (angl. monotown, iš rus. моногород, iš gr. mono 'vienas' + rus. город 'miestas') – miestas, kurio ekonomika pagrįsta vienintele įmone. Tokia įmonė vadinama miestą formuojanti įmonė. Sąvoka dažna Rusijoje, kur TSRS planinės ekonomikos laikais buvo įkurta šimtai tokių monomiestų, dažnai vietovėse, kur buvo iki tol nenaudotų pramonės žaliavų išteklių. Dažnai tai buvo gyventi nepatogios vietovės. Daugelyje Rusijos monomiestų kyla problemų dėl jų nelankstumo ir nekonkurencingumo.[1][2]
Istorija redaguoti
Tarybų Sąjungoje miestai neretai buvo kuriami apie pramonės įmones, kurios buvo statomos specialiai pagal ekonominius, politinius, karinius ir pan. kriterijus parinktose vietovėse. Tai vedė prie regionų specializacijos. Tokiuose miestuose miestus formuojančios įmonės ne tik suteikdavo darbo vietas gyventojams, bet ir užtikrino socialines paslaugas – aprūpindavo butais, vaikų darželiais, mokyklomis ir pan.[1]
Suirus TSRS daug monomiestus formavusių įmonių buvo privatizuotos, dalis jų subankrutavo dėl blogos vadybos ar nekonkurencingumo. Tokiais atvejais Rusijos valdžia bandė atsakomybę už socialines paslaugas perkelti vietinei savivaldai, bet šiai trūko lėšų socialinei sistemai pertvarkyti.[1]
Monomiestai dabar redaguoti
Pagal 1999–2000 m. Rusijos valdžios atliktą tyrimą Rusijoje tada buvo 467 stambūs ir 332 maži miestai, kurie buvo monomiestai. Juose gyveno apie 25 milijonus gyventojų (šeštadalis Rusijos gyventojų). 900 monomiestų įmonių (daugelis jų yra sunkiosios pramonės įmonės – kuro, metalurgijos, mašinų gamybos ir pan.) gamino daugiau kaip 30% pramonės produkcijos.[1]
Problemos redaguoti
Dėl monomiestų prigimties daugelio jų ekonomika yra siaurai specializuota ir nelanksti, o darbo jėga – nemobili. Daugelis šių įmonių yra nekonkurencingos, gamina ne tą produkciją, dažnai ne tose vietose. Monomiestų gyventojai nenori kraustytis gyventi ir dirbti kitur, nes taip prarastų monomieste turimas socialines garantijas. Monomiestai labai nukentėjo nuo 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės, tuo metu juose labai išaugo nedarbas.[1]
Pvz., 2009 m. apie 300 Pikaliovo miesto (Leningrado sritis, Rusija) gyventojų blokavo magistralę protestuodami prieš finansinius sunkumus dėl nemokamų atlyginimų.[3] Premjeras Vladimiras Putinas atvyko į miestą ir įsakė vienos iš pagrindinių miesto kompanijų BasEl Cement Pikalyovo savininkui Olegui Deripaskai sumokėti darbuotojams daugiau kaip 41 milijoną rublių sulaikytų algų. Suma buvo sumokėta, ir situacija mieste normalizavosi. Tačiau miesto pramonės gyvybingumo klausimas išliko.[4]
Pavyzdžiai redaguoti
Didžiausias Rusijos monomiestas yra Toljatis, turintis 700 000 gyventojų. Miesto branduolys yra didelė AvtoVAZ gamykla, kurioje 2008 m. antroje pusėje dirbo apie 106 tūkst. žmonių. AvtoVAZ yra didžiausias Rusijos automobilių gamintojas, sukuriantis apie 1% Rusijos BNP.[1]
Dalnegorskas (Primorės kraštas, Rusijos Tolimieji Rytai) yra monomiestas, turintis 40 tūkst. gyventojų. Miesto ekonomikos pagrindas yra dvi kalnakasybos ir metalurgijos kompanijos – kalnakasybos chemijos kompanija „Bor“ ir kompanija „Dalpolimetal“. Abi šios kompanijos gamina cinko ir švino koncentratus, boro rūgštį ir kitus boro junginius.[1]
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 „Russian Economic Report, June 2010“ (PDF). World Bank. 2010 m. birželio mėn.
- ↑ „Darkness on the Edge of Monotown“. The New York Times. 2009-10-16.
- ↑ „Protesters in northwest Russia block road over plant closures“. RIA Novosti. 2009-06-02. Suarchyvuotas originalas 2009-06-14. Nuoroda tikrinta 2013-10-01.
- ↑ „Protesting workers in northwest Russia paid wage arrears“. RIA Novosti. 2009-06-04.