Monmartro žibuoklė (operetė)
| Monmartro žibuoklė (operetė) | |
|---|---|
| Pavadinimas originalo kalba | „Das Veilchen vom Montmartre“ |
| Kompozitorius | Imrė Kalmanas |
| Libreto autorius(-iai) | Julijus Brumeris (vok. Julius Brummer)ir Alfredas Grunvaldas (vok. Alfred Grünwald) |
| Pagal | |
| Tekstų autorius | |
| Premjeros data, teatras | 1930 m. kovo 21 dieną Johano Štrauso (vok. Johann Strauß-Theater) teatre Vienoje |
| Pastatymai Lietuvoje | Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 1954 m., 1975 m., 2008 m. |
| Žinomiausios dainos | „Karambolina“, „Praėjusį vakarą tik sapnavau tave“ (vok. „Heut’ Nacht hab ich geträumt von dir“) |
„Monmartro žibuoklė“ (vok. „Das Veilchen vom Montmartre“) trijų veiksmų Imrės Kalmano operetė parašyta pagal Julijaus Brumerio (vok. Julius Brummer) ir Alfredo Grunvaldo (vok. Alfred Grünwald) libretą.
Istorija redaguoti
Pirmoji „Monmartro žibuoklės“ premjera įvyko 1930 m. kovo 21 dieną Johano Štrauso teatre (vok. Johann Strauß-Theater) Vienoje.[1] Operetės veiksmas vyksta paryžietiškoje menininkų aplinkoje, tokioje pačioje, kurioje sukurta ir Džiakomo Pučinio opera La bohème.[2]
Pagrindiniai veikėjai redaguoti
Ninon (sopranas), Pipas de Fraskatis (tenoras), Raulis Delakroiks (lyrinis tenoras), Henris Murgeris (baritonas), Florimondas Herve, (tenoras), Violeta Kavalini (sopranas).
Turinys redaguoti
Pirmas veiksmas Paryžiaus rajone Monmartre gyvena trys neturtingi menininkai: dailininkas Raulas, kompozitorius Florimondas ir rašytojas Henris. Raulio mylimoji Ninon pozuoja Afroditės atvaizdui. Jie pradeda ginčytis ir išsiskiria. Violeta taip pat myli tapytoją, tačiau atvirai to nerodo. Kadangi niekas neturi pinigų, Violeta parduoda savo medalioną, kad nupirktų maisto. Pasirodo antstolis, bet, visų nuostabai, jis nieko nereikalauja. Atvirkščiai - jis duoda didelę sumą pinigų, kurią jis gavo iš mecenato. Trys menininkai pasinaudoja šiuo netikėtu posūkiu, kad išpirktų Violetą iš jos globėjo.
Antras veiksmas Ninon susiranda naują draugą ir globėją – meno ministrą Pipo de Fraskati. Jo paramos dėka Ninon tampa žinoma vodevilių dainininke. Ji vis dar myli dailininką Raulį ir yra jam artima. Violeta įpareigoja ministrą paskirti Raulį Luvro restauratoriumi. Tačiau padėka už pagalbą atitenka Ninon. Kai naujausia Florimondo operetė sulaukia pripažinimo, artistų trijulė išsivaduoja iš nuolatinių finansinių rūpesčių ir antstolio persekiojimo.
Trečias veiksmas Florimondo operetė sulaukė didelio pasisekimo. Ninon tampa vakaro apdovanojimus pelniusia dainininke. Tačiau gavusi laišką iš Raulio, kuriame jis išsako savo ketinimą nusižudyti, ji išskuba iš teatro. Violeta prisiima vaidmenį ir išgelbėja spektaklį. Tuo tarpu baronas klausia Rotšildo apie medaliono pardavėją. Jis atskleidžia Violetai, kad iš tiesų ji yra grafienė Bernini ir kad yra labai turtinga. Violeta ir Raulis pagaliau susitinka.
Muzika redaguoti
Garsiausio operetės muzikinio numerio, tango hito „Praėjusį vakarą tik sapnavau tave“ (vok. „Heut’ Nacht hab ich geträumt von dir“), pirminėje partitūros versijoje nebuvo. Tango buvo sukurtas kaip vestuvių dovana jaunai kompozitoriaus žmonai Verai 1930 m. pavasarį, bet vėliau buvo įtrauktas ir į „Monmartro žibuoklę“, ir į „Čardašo karalienę“, kur veikėjas Edvinas kitu atveju nebūtų turėjęs savo solinio numerio.[2] „Monmartro žibuoklė“ - lyriškiausia Imrės Kalmano operetė, o kai kurie jos numeriai ilgainiui tapo šlageriais, kaip pavyzdžiui „Karambolina“. Dėl išvystytų muzikinių numerių ansamblių chorų operetė dažnai prilyginama lyrinei operai.[3]
1954 metų pastatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre redaguoti
Pastatyminė grupė: režisierius - Rostislavas Andrejevas, dirigentas - Nikolajus Zelinskis (rus. Николай Зелинский), dailininkas - D. Barauskas, baletmeisteris - Vaclovas Germanavičius. Premjera įvyko 1954 m. gegužės 19 dieną.[4]
1975 metų pastatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre redaguoti
Pastatyminė grupė:[5] režisierė - Aldona Ragauskaitė, dirigentas - Juozas (Icikas) Idzelis, dailininkė - Viktorija Gatavynaitė, baletmeisteris - Česlovas Žebrauskas, chormeisteris - Ramūnas Tilvikas, koncertmeisteriai - Ligija Richterytė, Vida Tiškuvienė, Ilona Žvaginytė, Antanas Baranauskas, Pranas Čiurlys, choro koncertmeisteris - Antanas Dirvanauskas. M. Jankovskio pjesę į lietuvių kalbą išvertė E. Petrauskienė ir Antanas Drilinga. Premjera įvyko 1975 metų lapkričio 22 dieną.[4]
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai:
- Anri Vernje – Jonas Antanavičius, Aloyzas Domeika
- Raulis Kamje – Valentinas Čepkus, Mykolas Rekys
- Florimonas Lione – Vitoldas Christauskas, Juozas Malikonis
- Ninon – Jūratė Bukauskaitė, Danutė Dirginčiūtė
- Violeta – Aldona Mikšytė, Janina Ragaišytė, Eleonora Kliučiūtė
- Paradizas – Algis Jacunskas, Feliksas Einas
- Fraskati – Leonas Stanevičius, Kazys Mikalauskas
- Lebianas – Stasys Pupkis, Vincas Čižauskas
- Paridži – Anicetas Kunčius, Jonas Janulevičius
- Marina – Genovaitė Gontytė, Zuzana Masiulevičiūtė
- Mergaitė – J. Šmitaitė, V. Bagdonavičiūtė
- Berniukas – E. Vosiliūtė, E. Mackevičiūtė
- Brujaras – Gediminas Šmitas, Algis Mertynas
- Alfoncas Diurua – A. Bagdonavičius, H. Pumputis
- Policininkai – A. Papas, S. Kornilovas
- Žibintininkas – P. Kaminskas, P. Jonaitis
- Kavinės savininkas – R. Šapkevičius, V. Šimonis
- Kavalieriai – V. Samsonas, H. Kontrimavičius, V. Virganavičius
2008 metų pastatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre redaguoti
Pastatyminė grupė:[5] režisierius - Kęstutis Jakštas, dirigentas - Virgilijus Visockis, dailininkė - Marija Rubavičiūtė, choreografai - Agris Danilevčs (Latvija) ir Markus Zmoelnig (Italija), chormeisteriai - Ramūnas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė[4][3]. Spektaklio premjera įvyko 2008 m. lapkričio 15 dieną.[6]
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai:
- Raulis - Kęstutis Alčauskis
- Florimonas - Žanas Voronovas
- Anri - Raimondas Baranauskas
- Violeta - Gitana Pečkytė
- Ninon - Raminta Vaicekauskaitė
- Fraskatis - Tomas Ladiga
- Fransua - Juozas Janušaitis
- Madam Arno - Giedrė Juknevičiūtė
- Paridžis - Danielius Vėbra
- Brujaras - Ramūnas Šimukauskas
- Diurua - Dainius Bervingis
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Operetta: A Theatrical History, Traubner Richard, 1983, Oxford University Press, Oxford, isbn=0-19-520778-5, p. 55-59
- ↑ 2,0 2,1 Haslum Bengt, Operett och musical: en kavalkad i ord och bild från Offenbach till vår tids musical, 1971, Sveriges radio, Stockholm, isbn=91-522-1207-6, libris=7409424
- ↑ 3,0 3,1 Operetė „Monmartro žibuoklė“, Kas vyksta Kaune, www.renginiai.kasvyksta.lt [1]
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklių chronologinis sąrašas, ribos 1941-2021, 28 p., sudarytoja Lina Stankevičiūtė. Kauno Muzikinio Teatro Archyvas, 2022 09 01
- ↑ 5,0 5,1 „Monmartro žibuoklė“, Programa, KVMT archyvas, Segtuvas „Pagramančio šnekučiai“
- ↑ Eglė Stankevičiūtė, „Monmartro žibuoklė“ – šiuolaikiškai ir be operetės žanro štampų, Kauno diena, 2008 10 17, www.kaunodiena.lt [2]