Mančiai

(Nukreipta iš puslapio Mončiai)
Mančiai
{{#if:280
Paminklinė kompozicija skulptoriui Antanui Mončiui atminti
Mančiai
Mančiai
56°05′38″š. pl. 21°21′47″r. ilg. / 56.094°š. pl. 21.363°r. ilg. / 56.094; 21.363 (Mančiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 17
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Mančiaĩ
Kilmininkas: Mančių̃
Naudininkas: Mančiáms
Galininkas: Mančiùs
Įnagininkas: Mančiaĩs
Vietininkas: Mančiuosè

Mančiai (arba Mončiai) – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Grūšlaukės.

Etimologija redaguoti

Kaimo vardas kilęs nuo čia gyvenusios bajorų Moncevičių giminės pavardės trumpinio. Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Mącze, Moncze, rus. Монче, Мaнчяй, liet. Mončiai, Mančiai, žem. Montē.

Geografija redaguoti

Kaimo žemė plyti tarp Mončių miško ir Šlaveitos upelio. Per kaimą teka dešinysis Šlaveitos intakas Narmanšakės upelis ir jo kairysis intakas Pelkupis. Centrinėje dalyje yra Girelės, o pietvakariniame pakraštyje – Ataugos miškas. Mančius juosia Plokščių, Biržtvininkų ir Latvelių kaimų žemės.

Istorija redaguoti

1637 m. įkurtas Mončių bajorkaimis, kurio savininku tapo bajoras Adomas Kauryla Moncevičius. Jam priklausė apie 200 ha žemės, kurioje 1750 m. buvo 12 kiemų, 1821 ir 1843 m. – 25, 1846 ir 1866 m. – 13 dūmų,[2] 1923 m. – 15 sodybų.[3]

Dvasiniu kaimo gyventojų gyvenimu nuo XVII a. rūpinosi Salantų, o nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčios kunigai.

Stambiausia bajorkaimio sodyba buvo medinės architektūros Moncevičių dvaras su dirbtine vandens telkinių ir želdinių aplinka. Vienas paskutiniųjų dvaro savininkų buvo Vytautas Moncevičius (19021961), su žmona Terese Viršilaite (19001951) užauginęs 9 vaikus – du sūnus ir septynias dukras. Iki 1987 m. sodyboje gyveno V. Moncevičiaus duktė Teresė Moncevičiūtė-Medutienė ir jos vyras Pranciškus Medutis. 1987 m. sodyba buvo sugriauta sovietinės melioracijos. Jos vietoje Atgimimo laikais pastatyta Švč. Mergelės Marijos koplytėlė.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6]
237 213 130 117 118 99 62
1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] - -
65 16 22 28 17 - -
 
Paminklinis akmuo skulptoriui Antanui Mončiui atminti

Žymūs žmonės redaguoti

Gimė

Kultūros paveldas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 164
  3. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra redaguoti

  • Elena Eringienė iš Moncevičių giminės/ [sudarytojos Elena Moncevičiūtė-Eringienė, Vaiva Eringytė, Elena Eringytė-Grikėnienė]. – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2010. – 748 p.
  • Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturus – 1992 m. rugsėjo 9 d. – P. 3

Nuorodos redaguoti