Molėtų krašto muziejus
| Molėtų krašto muziejus | |
|---|---|
| Įkurtas | 1991 m. birželio 21 d. |
| Vieta | Molėtų rajono savivaldybė |
| Tematika | Kraštotyra |
| Filialai | Padalinių sąrašas |
| Interneto svetainė | moletumuziejus.lt |
Molėtų krašto muziejus – rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, turinti 8 padalinius Molėtų rajono kaimuose. Molėtų muziejus gilinasi į būties, žmogaus gyvenimo, pažinimo ir išpažįstamų vertybių prasmę, Molėtų krašto istorijos raidą, sukauptas kultūros vertybes naudoja švietimui, informavimui, palaiko ryšius su vietos bendruomene, kraštiečiais. Muziejaus tikslas: kad lankymasis mūsų muziejuje būtų įdomi laisvalaikio praleidimo forma.
Istorija redaguoti
Muziejus įkurtas 1991 m. birželio 21 d. pirmosios profesionalios rajono muziejininkės Viktorijos Kazlienės iniciatyva. 1989 m. V. Kazlienė pradėjo dirbti Molėtų kultūros namuose ir ieškoti būdų įsteigti muziejų Molėtuose. Idėja kurti muziejų Molėtuose atsirado kartu su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvasia. O tai reiškė, kad atėjo laikas žmonėms papasakoti ir parodyti visą tikrą mūsų istoriją, o ne selektyviai atrinktą pagal sovietinius kanonus. Tuometė Molėtų valdžia buvo numačiusi muziejų kurti miesto centre esančiuose senuosiuose turgaus aikštės žydų prekybiniuose pastatuose – Raudonuosiuose mūruose, tačiau užklupusi ekonominė krizė lėmė kitą pasirinkimą. Raudonieji mūrai buvo privatizuoti, o muziejui buvo pasiūlyta naujai atsiradusi palėpė virš kultūros namų pastato.
Nuo 2021 m. muziejui suteikta daugiau patalpų po rekonstrukcijos pastačius naują priestatą iš Pietryčių pusės.
Pirmuoju eksponatų rinkiniu tapo iš molėtiškio Česlovo Stankevičiaus 1990 m. nupirkta senienų kolekcija, kurią sudarė 4270 vnt. Įvertinta ši kolekcija buvo 10 tūkst. rublių.
Pirmasis įrašas į pirmąją inventorinę fondų apskaitos knygą padarytas 1992 m. sausio 6 d.: knyga K. Bajerčius. Nugirstos šnekos: apsakymėliai mažiesiems. 1937 m. 117 psl. Eksponato šifras: MoKM/ RP 1
Nuo 1995 m. muziejuje pradėjo dirbti jau 4 darbuotojai, o pirmąja direktore paskirta V. Kazlienė.
1997 m. liepos 6 d. buvo atidaryta pirmoji Molėtų krašto muziejaus pastovioji ekspozicija, kurią galima buvo lankyti iki 2014 m. Kartu su muziejaus atidarymu buvo įsteigtas ir pirmasis Dailės salonas Molėtuose, prekiavęs paveikslais bei suvenyrais. Ekspozicijos architektas – molėtiškis Antanas Šlepikas, konsultantas muziejininkystės klausimais buvo žymus Lietuvos muziejininkas Romualdas Budrys, dailininkai konsultantai – Gintaras Kuzmickas (muziejaus logotipo autorius) ir Mindaugas Jankauskas. Laikinų ekspozicijų (parodų) salė veikė nuo 1995 m., 1999 m. muziejui suteiktos saugyklos patalpos.[1][2]
Padaliniai redaguoti
Etnografinė sodyba ir Dangaus šviesulių stebykla redaguoti
Pirmasis Molėtų krašto muziejaus padalinys įregistruotas 1997 m. vasario 20 d.: „Kulionyse yra muziejaus skyrius – Etnografinė sodyba.“ Vėliau pavadinimas išsiplėtė: Etnografinė sodyba ir Dangaus šviesulių stebykla, nes 1996 m. Etnografinės sodybos teritorijoje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla-šventvietė. Pastatytas akmeninis Saulės-ugnies aukuras, o ratu aplink jį išdėstyta dešimt medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Čia apsilankius galima klausytis astronomo Jono Vaiškūno paskaitų ir susidaryti įspūdį, kaip senovėje buvo stebimi dangaus šviesuliai, atliekami kalendorinio laiko skaičiavimai. Nuo 1997 m. paskutinį balandžio savaitgalį čia kasmet švenčiama senovinė lietuvių pirmosios žalumos šventė – Jorė. 2014 m. atstatyta Etnografinės sodybos tradicinė aukštaitiška pirkia, kurioje rengiamos parodos, susitikimai.
Molėtų skulptūrų parkas redaguoti
1998 m. balandžio 22 d. įvyko oficialus Molėtų skulptūrų parko atidarymas. 1998 m. rugsėjo 24 d. rajono tarybos sprendimu patvirtinamas faktas: „Molėtuose yra muziejaus skyrius – Molėtų skulptūrų parkas.“ Parko įkūrėjai – Dalia Cibauskaitė ir Vygintas Čeikauskas-Mačius – vietą skulptūroms parinko prie Pastovio ežero. Pirmoji parke atsirado Arvydo Ališankos medžio skulptūra „Pintas žmogus“, vėliau to paties autoriaus masyvi pilko granito skulptūra „Valtis“, skulptorės iš Prancūzijos Paulos Gellis-Rebouleau „Mėnulio šviesa“, skulptoriaus iš Lenkijos Zbignievo Romano Macijevskio rusvo granito apibendrintų formų figūra „Be pavadinimo“, skulptoriaus iš Velso Tomo Gilhespy „Tiltas į Molėtus“ ir Kęstučio Musteikio „Akmuo Sizifui“. Pirmuoju profesionaliu Molėtų skulptoriumi vadinamas Aloyzas Smilingis parkui padovanojo granito skulptūrą „Žydėjimas“. 2001 m. visą mėnesį parke vyko atviros skulptorių dirbtuvės, kuriose dalyvavo Nacionalinės premijos laureatai: skulptorius prof. Mindaugas Navakas, kuris sukūrė meno objektą „Grindinys“, dailininkai Svajonė ir Paulius Stanikai, palikę Molėtams meno objektą „Observatorija“. 2011 m. savo metalo plastikos kūrinį „Suolas „lietvamzdis“ Molėtams dovanojo Julius Bučelis, Vytautas Gečas. 2014 m. Viktorijos Kazlienės rūpesčiu buvo surengta trečioji skulptorių stovykla. Parke atsirado Molėtų skulptoriaus Vido Stepanavičiaus juodo granito skulptūra „Lašas“ ir Donato Dovidavičiaus skulptūrinė akmenų kompozicija „Purslas“.
Dubingių smuklė redaguoti
2000 m. birželio 28 d. Molėtų rajono tarybos sprendimo žodžiais: „Dubingiuose yra muziejaus skyrius – Dubingių krašto muziejus“ buvo perduota Molėtų krašto muziejui Dubingių smuklė, kurioje iki 2004 m. lapkričio 15 d. veikė kukli ekspozicija.
Stiklo muziejus ir paveikslų galerija redaguoti
Garbus Balninkų miestelio dailės mokytojas Vl. Miškinis padovanojo Molėtų kraštui 151 savo tapybos darbą. Balninkuose, neveikiančių kultūros namų patalpose, 1998 m. spalio 24 d. buvo atidaryta Vlado Miškinio paveikslų galerija. 2000 m. garsi tautodailininkė, P. Galaunės premijos laureatė, balninkietė Ona Pusvaškytė, sekdama Vl. Miškinio pavyzdžiu, perdavė Molėtų krašto muziejui 40 grafikos darbų (lino raižinių). 2002 m. savo šeimos lietuviško stiklo kolekciją Molėtų krašto muziejui padovanojo kraštietis Kazys Strazdas. Taip Balninkuose atsirado Stiklo muziejus ir paveikslų galerija. 2016 m. Balninkuose buvo įsteigta VŠĮ „Kaimynystės namai“, kuriai Molėtų krašto muziejus deponavo visas Balninkuose sukauptas kolekcijas.[3]
Molėtų dailės galerija redaguoti
Nuo 2002 m. muziejaus padaliniu tapo Molėtų dailės galerija. Ta pati galerija, pavadinimu „Akcija M“ – buvo įsteigta 1994 m. Pirmieji jos vadovai – Dalia Cibauskaitė ir Vygintas Čeikauskas-Mačius – organizavo profesionalaus meno parodas ir tarptautinius tapybos bei skulptūros simpoziumus. Nuo 2002 m. galerijai vadovauja tapytoja iš Vilniaus Aistė Gabrielė Černiūtė, kuri tęsia veiklą vykdydama profesionalaus meno sklaidą Lietuvoje.
Alantos dvaro muziejus-galerija redaguoti
Naujasodžio muziejus įregistruotas irgi 2004 m. lapkričio 15 d., 2011 m. įgavo pavadinimą: Alantos dvaro muziejus-galerija. Šis padalinys talpina Palaimintojo Teofiliaus Matulionio ekspoziciją, šių laikų dailininko Vaidoto Žuko meno galeriją, liaudies meistro Jono Matulionio (Matelionio) bei vietinės šviesuolės Elvyros Satkūnaitės ekspozicijas. Retai sutinkamo liaudiško interaktyvumo pavyzdžiu reiktų laikyti žymaus armonikininko, tautodailininko, nagingo medžio drožėjo J. Matulionio (Matelionio) Alantos dvaro muziejui-galerijai dovanotus veikiančius minitechninius visokiausių senųjų amatų modelius.
Ežerų žvejybos muziejus redaguoti
Ežerų žvejybos muziejus įregistruotas 2004 m. lapkričio 15 d., tačiau šiuo muziejumi nuo jau 1994 m. rūpinasi Alfreda Petrauskienė. Per tą laiką sukaupta vertingų eksponatų: archajiški luotai, senoviniai žuvų gaudymo įrenginiai, žvejų įrangos gamybos įrankiai. Šis muziejus užaugo iš 1988 m. vienoje ūkinėje Mindūnų devynmetės mokyklos patalpoje įkurto žinybinio muziejaus, kurio iniciatorė buvo mokytoja Virginija Mackonienė. Dabar muziejus persikėlęs į naujus medinius pastatus. Sodybos palėpėje įkurta interaktyvi „Kalbančių žuvų“ ekspozicija, kurioje natūralaus dydžio silikoninės žuvys juda ir pasakoja lankytojams apie save. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybė – Senovinis stintelių ir seliavų gaudymas žiemą „sukant bobas“ ant Baltųjų Lakajų ežero –šio muziejaus pasididžiavimas.[4]
Vienuolyno muziejus redaguoti
Vienuolyno muziejus atidarytas 2015 m. gegužės 4 d. Videniškiuose. Čia puoselėjamas Palaimintojo Mykolo Giedraičio kultas, formuojamas kunigaikščių Giedraičių istorijos rinkinys, pristatoma čia parašyta senosios lietuvių raštijos knyga Mykolo Olševskio „Broma, atverta ing viečnastį,“ eksponuojama žymios liaudies meistrės V. Giedrytės margučių kolekcija. Didžiausia vertybė, dėl kurios verta važiuoti į Videniškius, yra pats vienuolyno pastatas kartu su šalia esančia bažnyčia. Šiame pastate buvo Regulinių atgailos kanauninkų, Lietuvoje vadintų Baltaisiais augustinais, ordino centras, kitų valstybių reguliniai atgailos kanauninkai buvo valdomi iš Videniškių, vienuolyne yra išlikusios 8 portretinės vienuolyno valdytojų freskos. Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblis – nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektas, retas renesanso ir baroko sandūros pavyzdys, turintis vertingų architektūrinių, istorinių, dailės, archeologinių, memorialinių ir sakralinių savybių.[5]
Molėtų krašto tradicinių amatų centras redaguoti
Molėtų krašto tradicinių amatų centras veiklą pradėjo 2014 m. Amatų centre vystomi amatai: maisto ruošimas, margučių marginimas, pynimas, vilnos vėlimas, mezgimas, puodininkystė, žolininkystė, žvakininkystė, tradicinė žvejyba.[6]
Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus redaguoti
Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus atidarytas 2014 m. vasario 22 d. Muziejaus kolekcijoje yra 400 eksponatų, iš jų 158 medžioklės trofėjai, 242 įvairūs apdovanojimai, meno dirbiniai, suvenyrai. Net 21 trofėjas iš geriausių pasaulio trofėjų dešimtuko sąrašų. Eksponatus ruošė vienas geriausių Lietuvoje šios srities specialistų taksidermistas Kęstutis Bybartas. A. Truskausko medžioklės trofėjų kolekcija Mindūnuose atsirado tuometinio Molėtų rajono savivaldybės mero Stasio Žvinio iniciatyva.
Kita veikla redaguoti
2012 m. vasario 17 d., minėdami Molėtų vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose, muziejininkai kartu su Molėtų parapijos kunigu monsinjoru Kęstučiu Kazlausku Molėtų bažnyčios bokšte įkūrė senųjų bažnytinių reikmenų ekspoziciją ir parengė edukacinę videoprogramą apie liturginių reikmenų reikšmę.
Molėtų muziejininkai yra surengę išskirtinių, tik šiam kraštui būdingų, renginių: Žiemos žūklės šventė, pirmosios pavasario žalumos šventė „Jorė“, „Molėtai įkvepia dailininkus“, „Alantos dvaras. Ponas atvažiuoja“, „Alantos dvaras. Ponas išvažiuoja“, „Ežerų šventė“, Palaimintojo Mykolo Giedraičio dienos.
Molėtų krašto muziejuje per visą gyvavimo laikotarpį sukaupta virš 33 tūkst. eksponatų. Didžiąją eksponatų dalį sudaro rajone vykdomų archeologinių kasinėjimų medžiaga, rašto artefaktai.
Vertingiausias Molėtų krašto muziejaus eksponatas – seniausias televizorius Lietuvoje. Šį televizorių sukonstravo savamokslis Bajorų kaimo (Molėtų r.) gyventojas Antanas Umbrasas šeštojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvos televizijos dar nebuvo.[7]
2011 m. gruodžio 22 d. įsteigti padaliniai: Molėtų krašto tradicinių amatų centras, Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus, Vienuolyno muziejus
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Molėtų krašto muziejus (n.d.)“. moletumuziejus.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-16.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ „Molėtų krašto muziejus (n.d.)“. panoramas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-16.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ Kazys Strazdas, Javita Emilija Strazdienė „Balninkų stiklo muziejaus eksponatų katalogas [PDF], 2015“ (PDF). kaimynystesnamai.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-16.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ Lijana Cibulskienė „Vienintėlis žvejybos muziejus paslaptis perduoda ir z kartai, 2019 liepos 31 d.“. valstietis.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-16.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ Kristina Sakaitė „Šalia Molėtų – unikalus pastatas: vienuolyną be vienuolių atranda vis daugiau keliautojų, 2020 gruodžio 12 d.“. delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-16.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ „Molėtų krašto tradicinių amatų centras (n.d.)“. tautinispaveldas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-16.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|5=(pagalba)[neveikianti nuoroda] - ↑ Audronė Urbonaitė „Kaip savamoksliai aplenkė pirmojo televizoriaus gamintojus, 2017 rugsėjo 19 d.“. lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2020-12-16.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba)
Literatūra redaguoti
- Molėtai 1918–2018: [fotoalbumas] / sudarytojai Viktorija Kazlienė, Donaldas Andziulis; tekstų autorė Viktorija Kazlienė. – Vilnius: UAB „Ex Arte“, 2018. – 192, [1] p.