Mnichovo Hradištė

Mnichovo Hradištė (ček. Mnichovo Hradiště; vok. Münchengrätz) – miestas Vidurio Čekijos krašte.

Mnichovo Hradištė
ček. Mnichovo Hradiště
            
Rūmai Mnichovo Hradištėje
Mnichovo Hradištė
Mnichovo Hradištė
50°31′17″ š. pl. 14°58′25″ r. ilg. / 50.52139°š. pl. 14.97361°r. ilg. / 50.52139; 14.97361 (Mnichovo Hradištė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Čekijos vėliava Čekija
Kraštas Vidurio Čekijos kraštas
Įkūrimo data 1279 (pirmas paminėjimas)
1931 (miesto teisės)
starosta Arnošt Vajzr
Gyventojų (2006) 8 536
Plotas 34,32 km²
Tankumas (2006) 249 žm./km²
Altitudė 240 m
Pašto kodas 294 11 - 295 01
Tinklalapis www.mnhradiste.cz
Vikiteka Mnichovo Hradištė

Istorija redaguoti

 
Austrijos pašto ženklas su miesto pašto antspaudu (1887 m.)

Miestas pirmą kartą paminėtas šaltiniuose 1279 m. Jame stovi rezidencinė Renesanso laikų pilis, anksčiau priklausiusi Valenšteinams (Wallenstein). Habsburgų monarchijos karvedžio ir politiko Albrechto fon Valenšteino (Albrecht von Wallenstein) palaikai 1723 m. buvo perlaidoti iš Jičyno į pilį Mnichovo Hradištėje.

Miestas žinomas ir kaip vieta, kur Prūsija, Austrija ir Rusija 1833 m. rugsėjo 12 d. pasirašė Miunchengreco (Münchengrätz) sutartį. Sutartimi šios valstybės sutarė palaikyti konservatyvizmą Europoje ir pasaulyje. Norėdamos atsverti šią sąjungą D. Britanija, Prancūzija, Ispanija ir Portugalija pasirašė Keturšalės sąjungos sutartį (1834 m. balandžio 22 d.). Taip pirmą kartą Europos politikoje susiformavo du priešingi politiniai blokai. Pirmas politinis įvykis, kur du blokai susidūrė buvo Portugalijos sosto krizė 1833-39 m.

Iki 1918 m. miestas priklausė Austrijai-Vengrijai, priklausė to paties vardo rajonui, vienam iš 94 Bohemijos Bezirkshauptmannschaften.[1]

Galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti

  1. Die postalischen Abstempelungen auf den österreichischen Postwertzeichen-Ausgaben 1867, 1883 und 1890, Wilhelm KLEIN, 1967