Mlavos apskritis
Mlavos apskritis (lenk. Powiat mławski) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Apskrities centras įsikūręs Mlavos mieste. Apskritis šiaurėje ribojasi su Nidzicos apskritimi, rytuose su Pšasnyšo, pietuose su Cechanuvo ir Plonsko, vakaruose su Žuromino ir šiaurės vakaruose su Dzialdovo apskritimi. Apskrityje yra 10 valsčių.
| Mlavos apskritis lenk. Powiat mławski | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Mazovijos vaivadija
| ||||||
| Administracinis centras | Mlava | ||||||
| Gyventojų | 73 438 | ||||||
| Plotas | 1 182,3 km² | ||||||
| Tankumas | 62 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | WML | ||||||
| Tinklalapis | www.powiatmlawski.pl/ | ||||||
Apskrities valsčiai redaguoti
Apskrityje yra 10 valsčių:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
| Mlava | miesto | 35,5 | 29 702 | |
| Stžegovo valsčius | kaimo | 214,2 | 7 902 | Stžegovas |
| Višnevo valsčius | kaimo | 99,3 | 5 255 | Višnevas |
| Lipovec Košcelnų valsčius | kaimo | 114,2 | 5 125 | Lipovec Košcelnai |
| Stupsko valsčius | kaimo | 118,0 | 5 037 | Stupskas |
| Šidlovo valsčius | kaimo | 122,2 | 4 559 | Šidlovas |
| Šrensko valsčius | kaimo | 109,7 | 4 537 | Šrenskas |
| Večfnia Košcelnos valsčius | kaimo | 119,8 | 4 200 | Večfnia Košcelna |
| Radzanuvo valsčius | kaimo | 98,7 | 3 633 | Radzanuvas |
| Dzežgovo valsčius | kaimo | 150,6 | 3 405 | Dzežgovas |
Istorija redaguoti
Nuo V a. pr. m. e. iki XII a. apskrityje gyveno baltų, prūsų gentys galindai ir sėsnos.[1] XI a.-XIII a. vykstant aršioms galindų kovoms su jų pietiniais kaimynais mazoviečiais, dalis galindų pasitraukė į rytus, į jotvingių žemes.
Nuo X a.-XI a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Plocko departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Plocko departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Plocko vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Plocko gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Rytų Prūsijai. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Cechanuvo vaivadijai.
Gyventojai redaguoti
Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 73 438 | 100% | 37 300 | 50,8% | 36 138 | 49,2% |
| Miestai | 29 615 | 100% | 15 459 | 52,2% | 14 156 | 47,8% |
| Kaimai | 43 823 | 100% | 21 841 | 49,8% | 21 982 | 50,2% |
