Mizoginija

Mizoginija (gr. μῖσος, misos 'neapykanta' + gr. γυνή, gunê 'moteris') – neapykanta arba stiprus neigiamas nusistatymas moterų atžvilgiu. Mizoginija kartais painiojama su mizantropija, nors iš esmės tai skirtingos sąvokos. Su mizoginija susijusi ginofobija, moterų baimė, tačiau pastaroji nebūtinai pasireiškia su neigiamu nusistatymu.

Dauguma feminizmo teorijų mizoginiją priskiria politinių ideologijų kategorijai (kaip rasizmas arba antisemitizmas), neva mizoginija pateisina ir padeda išlaikyti moterų subordinacijos vyrams sistemą.

Mizoginija religijoseKeisti

    Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Mizoginijos ištakos siekia šiuolaikinės civilizacijos pradžią, pvz., Graikijoje, Judėjoje, kur Žmogaus nuopolį aprašančiose legendose akcentuojama, kad tragedija ir mirtis – moters atneštos nelaimės bei abiejose kultūrose vyras sukuriamas pirmas. Graikų mitologijoje, žmonės gyveno taikoje su dievais iki moters sukūrimo: Prometėjui pavogus ugnį iš dievų, supykęs Dzeusas nubaudžia žmoniją „blogiu jų džiaugsmui“ – Pandora, pirmąja moterimi, turėjusia indą, kurio buvo prisakyta niekada neatidengti, tačiau neatsispyrusi pagundai ji pažiūri vidun ir paleidžia į pasaulį visą blogį – darbą, ligas, senatvę bei mirtį.[1] Biblijoje ramus Adomo ir Ievos gyvenimas yra prarandamas po to, kai Ieva pasiūlo Adomui paragauti uždrausto vaisiaus. Dėl to moterys nubaudžiamos dideliais gimdymo skausmais ir amžina pareiga pasitarnauti vyrams.

Krikščionių bažnyčios kritikuojamos kaip mizoginiškos. Vienas iš išskiriamų autorių – škotų religinis reformistas John Knox, anonimiškai 1558 m. išleidęs knygą, kurioje išliejo tulžį ant aukštus valstybinius postus užimančių moterų. Tačiau faktas, kad Marija Magdalietė buvo paskelbta šventąja bei buvo viena iš pirmųjų Jėzaus prisikėlimo liudininkių, leidžia daugeliui ginčytis, kad krikščionybė iš tikrųjų pakėlė moterų statusą. Religiniuose raštuose galima rasti kitų aprašymų, kai moteriai buvo rodoma ne mažesnė pagarba nei vyrui. Per Didžiojo jubiliejaus šventę (1999 m. gruodžio 24 d. – 2001 m. sausio 6 d.) popiežius Jonas Paulius II paskelbė atsiprašymą už visas Romos katalikų bažnyčios praeities nuodėmes, kurių tarpe įvardijo ir nuodėmę prieš moterų bei mažumų orumą.

Mizoginija filosofijojeKeisti

Artūro Šopenhauerio populiarioje esė „Virš moterų“ (Über die Weiber) išreikštas priešiškumas moterų veiklai, filosofo teigimu „moterų prigimtis yra paklusti“. Esėje yra ir keli komplimentai – „moterys vertina blaiviau nei vyrai“ ir yra labiau užjaučiančios, nors pastaroji savybė buvo priskirta silpnybei, o ne vertybei.

Kiti autoriai, kurių pažiūros vertinamos kaip mizoginistiškos – Frydrichas Nyčė („Anapus gėrio ir blogio“), Otas Veidingeris („Lytis ir charakteris“) ir kt.

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. [Holland, J: „Misogyny: The World’s Oldest Prejudice“, pp. 12-13. Avalon Publishing Group, 2006.