Mirza arba murza (turk. mirza, rus. мурза) – kai kuriose Rytų tautose tai aristokratų titulas, einantis po vardo; Rytų tautų išsimokslinimo, mokytumo žymėjimas, rašomas prieš vardą arba po jo; Rytų tautų raštininko, sekretoriaus pareigybė, nurodoma prieš vardą.[1]

Nugalėtas totorių murza paminkle „Rusjos 1000-metis“ Novgorode

Etimologija redaguoti

Tai iš persų kalbos kilęs sudurtinis žodis, kur mirza < mir 'valdovas' + za 'pagimdytas; sūnus'. Be to, šis persiškas titulas yra sutrumpintas emyr – zade (pers. امیر زادح, amir zâdah 'emyro sūnus') variantas.

Istorija redaguoti

Mirzos titulas paplito tokiose tiurkų valstybėse, kaip Kazanės chanate, Astrachanės chanate, Krymo chanate, Nogajų Ordoje. Rusijos imperijoje po Kazanės užgrobimo daugelis mirzų prarado savo valdytas žemes, perėjo į rusų tarnybą, kiti – nuteisti myriop. Daugelis tapo pirkliais. Valdant carienei Jekaterinai II, mirzos buvo prilyginti rusų dvarininkijai (дворянство), tapo kunigaikščiais. Nogajai mirzas laikė vidutiniais aristokratais, žemesniais pagal „rangą“ už bajus, nuredinus, sultonus.[2]

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti