Miradžas (arab. الإسراء والمعراج‎ = al-’Isrā’ wal-Mi‘rāj) – pranašo Mahometo kelionė į Jeruzalę bei įžengimo į Dangų naktis. Buvo lydimas Arkangelo Džibrylio, skrido ant jo duoto sparnuoto žirgo Burako. Prieš tai persikė iš Mekos į Mediną. Jo siela buvo paimta į Rojų ir jis užėmė aukštą vietą šalia Alacho. Tikima, kad net Mahometas negalėjo pažvelgti į Visagalį Dievą. Pakeliui jis sutiko Adomą, Abraomą, Mozę, Jėzų ir keletą kitų pranašų ant Šventyklos kalno. Per šią kelionę Alachas nurodė Pranašui, jog musulmonams yra privalomos penkios maldos per dieną.[1][2]

Mahometo pakilimas į Dangų (tapytas apie 1539–1543)

Datauojama 621 m. radžabo mėnesio 27 dieną pagal musulmonų kalendorių. Šventės metu mečetėse pamokslaujama apie jo gyvenimą, giedamos giesmės pranašo ir Alacho garbei. Kai kuriose šalyse gatvės, mečetės ir pastatai papuošiami spalvotais kaspinais bei vėliavėlėm ir naktimis gerai apšviečiami. Rengiama labdara, dalinamos vaišės vargšams.[1][2]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Miradžas. Miradžas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. 2,0 2,1 „Islamiškos šventės“. islamas.lt. Suarchyvuotas originalas 2018-09-30. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.