Minskas

Minskas brus. Мiнск, rus. Минск

Nepriklausomybės aikštė (2009 m.)

Minskas 53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)Koordinatės: 53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė:	Baltarusija
Sritis:	Minsko sritis
Rajonas:	Minsko rajonas

Įkūrimo data:	1067
Meras:	Andrei Šorec (Андрэй Шорац)

Gyventojų (2018):	1 982 444
Plotas:	348,84 km²
Tankumas (2018):	5 683 žm./km²

Tinklalapis:	www.minsk.gov.by
Vikiteka:	MinskasVikiteka

Kirčiavimas:	Mìnskas

Minskas (brus. Мiнск, 1939 m. Менск^[1], taip pat įvairiu metu Меньск, Менеск, Міньск; rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.

Turinys

1 Istorija
2 Geografija
3 Administracinis suskirstymas
4 Pramonė
5 Transportas
6 Švietimas ir kultūra
- 6.1 Architektūra
7 Sportas
- 7.1 Futbolas
- 7.2 Motobolas
8 Minskas ir Lietuva
9 Nuotraukų galerija
10 Šaltiniai
11 Nuorodos

IstorijaKeisti

Nuo 1067 m. žinomas kaip Менеск. Nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. 1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine.

Per Antrąjį pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Raudonajai armijai nugalėjus vokiečių armiją, Baltarusija su sostine Minsku, vėl buvo užgrobta Sovietų Sąjungos. Pokario metais miestas atstatytas. 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.

GeografijaKeisti

Vaizdas į Minsko senamiestį ir Svislotės upę (2015 m.)

Minsko centras (2007 m.)

Minsko centras (2014 m.)

Minsko vaizdas (2007 m.)

Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.

Administracinis suskirstymasKeisti

Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):

██ Centrinis rajonas (brus. Цэнтральны)
██ Tarybinis rajonas (brus. Савецкі)
██ Gegužės pirmosios rajonas (brus. Першамайскі)
██ Partizanų rajonas (brus. Партызанскі)
██ Gamyklų rajonas (brus. Заводскі)
██ Lenino rajonas (brus. Ленінскі)
██ Spalio rajonas (brus. Кастрычніцкі)
██ Maskvos rajonas (brus. Маскоўскі)
██ Frunzės rajonas (brus. Фрунзенскі)

PramonėKeisti

Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.

TransportasKeisti

Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.

Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas. Yra Nacionalinis Minsko oro uostas.

Švietimas ir kultūraKeisti

Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės), Minsko zoologijos sodas.

ArchitektūraKeisti

Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).

SportasKeisti

FutbolasKeisti

MotobolasKeisti

Motobolo klubas „Zaria“^[2]^[3]

Minskas ir LietuvaKeisti

Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 1928–1937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.^[4]

Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.^[5]^[6]

Nuotraukų galerijaKeisti

Po vokiečių dirižablio bombos pataikymo į vieną Minsko namų. 1915 m. spalio 3 d.
Po vokiečių dirižablio bombos pataikymo į vieną Minsko namų. 1915 m. spalio 3 d.
Miesto vaizdas (2002 m.)
Minsko vaizdas nuo Svislotės upės (2011 m.)
Miesto vaizdas per žiemos metu užšalusią Svislotės upę (2013 m.)
Prie Staražovskio gatvės Minsko daugiabučiai ir Svislotės upė (2005 m.)