Minskas

(Nukreipta iš puslapio Minsk)
Minskas
blrs. Мiнск, rus. Минск
   Coat of arms of Minsk.svg      Flag of Minsk, Belarus.svg   
Miensk - Plac Niezaležnaści.jpg
Nepriklausomybės aikštė (2009 m.)

Minskas
53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)Koordinatės: 53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 27.56667°r. ilg. / 53.90000; 27.56667 (Minskas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Minsko rajonas
Įkūrimo data 1067
Meras Vladimir Kukharev[1]
Gyventojų (2020[2]) 2 020 600
Plotas 348,85 km²
Tankumas (2020[2]) 5 792 žm./km²
Tinklalapis www.minsk.gov.by
Commons-logo.svg Vikiteka MinskasVikiteka
Kirčiavimas Mìnskas

Minskas (blrs. Мiнск, iki 1933 m. rusifikacijos Менск[3], taip pat įvairiu metu Меньск, Менеск, Міньск; rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.

IstorijaKeisti

Nuo 1067 m. žinomas kaip Менеск. Nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. 1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine.

Per Antrąjį pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Raudonajai armijai nugalėjus vokiečių armiją, Baltarusija su sostine Minsku, vėl buvo užgrobta Sovietų Sąjungos. Pokario metais miestas atstatytas. 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.

GeografijaKeisti

 
Vaizdas į Minsko senamiestį ir Svislotės upę (2015 m.)
 
Minsko centras (2007 m.)
 
Minsko centras (2014 m.)
 
Minsko vaizdas (2007 m.)

Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.

Administracinis suskirstymasKeisti

 
Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):

  1. ██ Centrinis rajonas (blrs. Цэнтральны)

  2. ██ Tarybinis rajonas (blrs. Савецкі)

  3. ██ Gegužės pirmosios rajonas (blrs. Першамайскі)

  4. ██ Partizanų rajonas (blrs. Партызанскі)

  5. ██ Gamyklų rajonas (blrs. Заводскі)

  6. ██ Lenino rajonas (blrs. Ленінскі)

  7. ██ Spalio rajonas (blrs. Кастрычніцкі)

  8. ██ Maskvos rajonas (blrs. Маскоўскі)

  9. ██ Frunzės rajonas (blrs. Фрунзенскі)

PramonėKeisti

Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.

TransportasKeisti

Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.

Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas. Yra Nacionalinis Minsko oro uostas. Miestą juosia Minsko žiedinis automobilių kelias.

Švietimas ir kultūraKeisti

Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės), Minsko zoologijos sodas.

ArchitektūraKeisti

Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).

SportasKeisti

FutbolasKeisti

MotobolasKeisti

Minskas ir LietuvaKeisti

Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 1928–1937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.[6]

Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.[7][8]

Nuotraukų galerijaKeisti

  • Po vokiečių dirižablio bombos pataikymo į vieną Minsko namų. 1915 m. spalio 3 d.

  • Po vokiečių dirižablio bombos pataikymo į vieną Minsko namų. 1915 m. spalio 3 d.

  • Miesto vaizdas (2002 m.)

  • Minsko vaizdas nuo Svislotės upės (2011 m.)

  • Miesto vaizdas per žiemos metu užšalusią Svislotės upę (2013 m.)

  • Prie Staražovskio gatvės Minsko daugiabučiai ir Svislotės upė (2005 m.)

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ „Reception hours and opening hours“. Minsk city executive committee. Nuoroda tikrinta 2020-12-10. 
  2. ↑ Cities & towns of Belarus, pop-stat.mashke.org
  3. ↑ 69 гадоў таму Менск стаў Мінскам (gudų k.)
  4. ↑ „2011 m. atvirasis Baltarusijos motobolo čempionatas“. Suarchyvuotas originalas 2010-06-23. Nuoroda tikrinta Kovo 4, 2012. 
  5. ↑ „2010m. atvirojo Baltarusijos motobolo čempionato varžybų tvarkaraštis - motobolas“. 
  6. ↑ http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/2552[neveikianti nuoroda]
  7. ↑ „Lietuvos santykiai su Baltarusija“. Nuoroda tikrinta Spalio 31, 2010‎. 
  8. ↑ „Lietuvos santykiai su Baltarusija“. Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijoje. 

NuorodosKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Minskas&oldid=6184792"