Mindaugas Navakas

Mindaugas Navakas
Mindaugas Navakas knygos „Šlovė buvo ranka pasiekiama“ pristatyme, Vilnius, 2016 m.
Gimė	1952 m. sausio 24 d. Kaune
Sutuoktinis (-ė)	Jovita Laurušaitė-Navakienė
Vaikai	Vytautas Navakas, Naglis Navakas
Veikla	Lietuvos skulptorius
Alma mater	1977 m. Lietuvos dailės institutas
Žymūs apdovanojimai
1995 m. Herderio prizas 1999 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija 2004 m. Baltijos Asamblėjos premija
Vikiteka	Mindaugas Navakas

Mindaugas Navakas (Simas, g. 1952 m. sausio 24 d. Kaune) – Lietuvos skulptorius.

Biografija

Vaikystėje susidomėjo keramika, 1962–1969 m. mokėsi Juozo Naujalio gimnazijoje. 1969–1970 m. studijavo architektūrą Kauno politechnikos institute, 1970–1971 m. ten pat studijavo interjerą ir įrengimus. 1971–1977 m. studijavo skulptūrą ir architektūrą Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1977 m. ten pat dėstė skulptūrą. Parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 1977 m. 1999 m. M. Navako ir Eglės Rakauskaitės darbas „Nepavadintas“ demonstruotas pirmojoje Lietuvos ekspozicijoje 48-ojoje Venecijos bienalėje.

Kūrėjui įtaką padarė Prahos pavasario išvakarėse (1968 m.) šeimos namuose atsiradusi magnetola „Neringa“, leidusi klausytis transliacijų iš Vakarų pasaulio, taip pat praktikos metu Ermitaže matyta JAV technikos progreso paroda „JAV pramoninė estetika“. 1971-1975 m. dainavo saviveiklinėje Kęstučio Antanėlio roko grupėje „Antanėliai“, kuri 1971 m. nelegaliai pastatė Endriu Loido Veberio roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Tais pačiais metais padėjo „Kanklininko“ skulptūrą kalančiam Robertui Antiniui, skulptorius Stanislovas Kuzma M. Navaką supažindino su Vladu Vildžiūnu ir Marija Ladigaite-Vildžiūniene, turėjusiais dirbtuves Jeruzalėje.

1977 m. apgynė diplominį darbą „Brendanti mergaitė“ – miesto skverui skirtą dekoratyvinę skulptūrą. Tais pačiais metais darbas demonstruotas parodoje restorano „Medininkai“ kieme.

Netrukus po baigimo tapo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) nariu. 1993 m. pateikė prašymą iš jos išstoti protestuodamas prieš sąjungos nenorą persitvarkyti pagal rinkos dėsnius. Prašymas patenkintas praėjus metams po įteikimo. 2003 m. pristatė pusvalandžio trukmės video darbą „Po dešimties metų“, kuriame kartu su taip pat iš LDS išstojusiu tapytoju Jonu Gasiūnu šoka stepą. Titruose kūrinio pabaigoje pažymima, jog po menininkų išstojimo iš LDS praėjo dešimt metų ir teigiama, jog LDS permainos po TSRS žlugimo nepateisino kūrėjų bendruomenės vilčių.

1989 m. dalyvavo paminklo skirto masinių deportacijų aukoms „Atsisveikinimas su Lietuva“, turėjusio būti pastatyto Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, konkurse. Konkursui pateiktas projektas – masyvus granitinis kryžius ant traukinio platformos – gavo pirmąją premiją, bet nebuvo įgyvendintas kilus nesutarimams dėl tremtinių atstovams nepriimtino plastinio sprendimo.

Šeima

Brolis – kompozitorius Arūnas Navakas. 1980 m. spalio 18 d. vedė Jovitą Laurušaitę, su kuria susilaukė dviejų sūnų, Vytauto (g. 1982 m.) ir Naglio (g. 1986 m.).

Kūriniai

„Keturios didžiosios nesavarankiškos“ (1993–2008 m.) parodos Nacionalinėje dailės galerijoje metu, 2014 m.

„Kablys ir žiedai“ (1992–1994 m.), Jeruzalės skulptūrų sodas

Viešosios erdvės objektai

• „Fantastinis žvėris“, Vilnius, 1978 m.
• „Užtvara“, Panerių skulptūrų parkas, Vilnius, 1985 m.
• „Nesavarankiška“, Jeruzalės skulptūrų sodas, Vilnius, 1992 m.
• „Kablys“, Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmai, Vilnius, 1994 m.
• „Trys didžiosios nesavarankiškos“, 1994 m.
• „Pastogė G“, Jeruzalės skulptūrų sodas, Vilnius, 1995 m.
• „Reconnaissance“, Zossener g., Helersdorfas, Berlynas, 1997–1998 m.
• „Grindinys“, Molėtų skulptūrų parkas, Molėtai, 2001 m.
• „Horizontalus cilindras“, Tarptautinė skulptūros kvadrienalė „Europos erdvė“, Ryga, 2004 m.
• „Raudonas“, Jeruzalės skulptūrų sodas, Vilnius, 2004 m.
• „Didžioji vaza“, Latvijos Valstybinis dailės muziejus, Ryga, 2005 m.
• „Nauja kabykla“, 2007–2008 m.
• „Penkios didelės skulptūros satelitinėje Savičiūnų gyvenvietėje“, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programa „Menas netikėtose erdvėse“, Vilnius, 2008 m.
• „Trikojis“, 2008 m.
• „Dviaukštis“, Neries krantinė, Vilnius, 2009 m.

Scenografijos

• „Peras Giuntas“, rež. Jokūbas Tūras ir Ignas Jonynas, 1997 m.
• „Lokys“, rež. Jonas Jurašas, 2000 m.
• „Lietuviai“, rež. Jonas Jurašas, 2009 m.

Kita

• „Vilniaus sąsiuvinis Nr. 1“, fotomontažų albumas, 1981–1985 m.
• „Vilniaus sąsiuvinis Nr. 2“, fotomontažų albumas, 1988–1994 m.

Apdovanojimai

• Herderio prizas, 1995 m.
• Nacionalinė kultūros ir meno premija, 1999 m.
• Baltijos Asamblėjos premija, 2004 m.