Atverti pagrindinį meniu

Mindaugų Šv. Mykolo bažnyčia

Koordinatės: 54°23′40″š. pl. 23°21′33″r. ilg. / 54.394444°š. pl. 23.359205°r. ilg. / 54.394444; 23.359205

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Mindaugų Šv. Mykolo bažnyčia
Mindaugų bažnyčia.JPG
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Marijampolės
Savivaldybė Kalvarijos savivaldybė
Gyvenvietė Kamšai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1941 m.
Suremontuota bažnyčia, galinė dalis

Mindaugų Šv. Mykolo bažnyčiakatalikų bažnyčia, stovinti Kalvarijos savivaldybėje, Kamšų kaime, prie kelio  131  AlytusSimnasKalvarija , maždaug pusiaukelėje tarp Kalvarijos (9 km) ir Šeštokų (8 km). Netoliese įsikūrusios kaimo kapinės. Bažnyčios statinys tradicinio gyvenamojo namo formos.

Šv. Mišios vyksta kiekvieną sekmadienį. Rengiami dveji atlaidai: šv. Mergelės Marijos Apsilankymo (gegužės 31 d., keliama į artimiausią sekmadienį) ir šv. Mykolo (rugsėjo 29 d., keliama į artmiausią sekmadienį). Klebonija įsikūrusi Būdvietyje.

Mindaugų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos pavadinimas siejamas su karaliaus Mindaugo vardu.[1] Mindaugų Šv. arkangelo Mykolo parapija ribojasi su Būdviečio Jėzaus Nazaretiečio, Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo, Liudvinavo Šv. Liudviko, Rudaminos Švč. Trejybės ir Šeštokų Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos parapijomis. Parapijai priklausančios gyvenvietės: Aukštoji Bukta, Barauskai, Brukai, Ilgalauka, Ivantiškiai, Jakimavičiai, Karališkiai, Kamšai, Kesteniai, Lakinskai, Mikališkiai, Mindaugai, Naujiena, Nemunaičiai, Nendriai, Pagrandai, Skersabaliai I, Skersabaliai II, Sūsninkai, Šarkiai, Štakmanavas, Triobiškiai, Turlojiškė ir Vicentiškiai.

IstorijaKeisti

Kalvarijos klebono dekano Mykolo Krupavičiaus rūpesčiu 1941 m. įkurta Mindaugų parapija. Teigiama, kad bažnyčios ir kuriamos parapijos vardas nebuvo siejamas su aplinkinių kaimų vardais. Vietiniai žmonės prisimena, kaip tarpukaryje nesutarė Kamšų ir Sūsninkų kaimai dėl parapijos pavadinimo. Prelatas Mykolas Krupavičius pasiūlė parapiją pavadinti Mindaugų vardu, sakydamas, kad karalius Mindaugas prieš daug metų suvienijo besipykstančius kunigaikštukus į vieną galingą Europoje Lietuvos valstybę. Šis garbingas vardas sutaikė kaimus, ir parapija tebevadinama Mindaugais.[1]

Maldos namams įrengti iš vokiečių valdžios buvo nupirktas barakas ir iš jo pastatyta laikina bažnyčia. Kalvarijos klebonas su kurijos, apskrities viršininko ir inžinieriaus žinia buvusią mūrinę Kalvarijos Šv. Agafono cerkvę (nuo 1919 m. perduotą katalikams), kuriai jau reikėjo kapitalinio remonto, ir šventiko namus nugriovimui atidavė besikuriančiai Mindaugų parapijai.[2] Įrengiant vidų panaudotas stačiatikių cerkvės inventorius. Iš cerkvės plytų pirmasis Mindaugų klebonas Vytautas Demikis (1906-1963) pastatė mūrinę kleboniją, padėjo pamatus naujai bažnyčiai. 1943 m. jis persikėlė į Valakbūdį. Kleboniją įrengė klebonas Antanas Šukevičius (1908-1991), Mindauguose tarnavęs 1943–1946 m.

Bažnyčios projektą, prelato M. Krupavičiaus paskatintas, parengė savamokslis inžinierius Juozas Auštrevičius (1888-1969), pagyvenęs ir grįžęs iš Amerikos, nusipirkęs Kamšuose žemės.[3] 1941 m. vasarą buvo įšventinta Šv. Mykolo bažnyčia. 1942 m. J. Auštrevičius iš savo žemės neatlyginamai atrėžė sklypą amžino poilsio vietai prie bažnyčios. Kai kas iki šių dienų kapines vadina tai Mindaugų, tai Auštrevičiaus vardais.

Po Antrojo pasaulinio karo klebonija nusavinta. Parapijiečiai 1955 m. pastatė namelį klebonui gyventi. 2014 m. bažnyčia suremontuota.

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia yra tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vidus 3 navų, atskirtų stačiakampių kolonų eilėmis. Gerokai aukštesnę ir platesnę už šonines, vidurinę navą pratęsia presbiterija. Šoninių navų galuose, abipus presbiterijos, atitvertos zakristijos. Įrengti trys altoriai. Virš pagrindinio įėjimo yra nedidelis vargonų choras, atitvertas metaline tvorele su dekoratyviniais elementais. Bažnyčia be uždaro prieangio, virš fasadinių durų įtaisytas stogelis. Šventoriaus senoji tvora buvusi medinių statinių, su mūriniais stulpais, po remonto pastatyta nauja – sumontuota iš metalinių segmentų. Šventoriuje stovi kunigo saleziečio Prano Gavėno (1918-2000) rūpesčiu pastatytas atminimo akmuo su kryžiumi visiems Gavėnų giminės mirusiems.

LiteratūraKeisti

  • Juozas Kašys. Kamšų kaimo istorija. Marijampolė: Ramona, 2000-2002.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti