Minčia
Minčia | ||
---|---|---|
55°28′34″š. pl. 25°58′44″r. ilg. / 55.476°š. pl. 25.979°r. ilg. | ||
Apskritis | Utenos apskritis | |
Savivaldybė | Utenos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Tauragnų seniūnija | |
Gyventojų | 8 | |
Vikiteka | Minčia | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Mińcza |
Minčia – kaimas Utenos rajono savivaldybės pietryčiuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke, iš visų pusių apsuptas Minčios girios vyrauja pušynai). Minčiagirės seniūnaitijos centras. Kaimu teka Minčios upelis (patvenktas), pietuose už 1,5 km telkšo Utenas. Pro kaimą eina kelias 4907 Jotaučiai–Sirvydžiai–Minčia–Jakėnai .
Yra girininkija, aptiktas IX–XII a. Minčios pilkapynas. Kaimu prateka patvenktas Minčios upelis, ant kurio užtvankos stovi Minčios vandens malūnas (XIX a. technikos paminklas, saugomas valstybės)[2]. Miške yra kapinės, kuriose palaidoti 1863 m. sukilėliai.[3]
Istorija
redaguotiXVIII a. minimas Minčios malūnas, 1792 m. perstatytas iš apipjautų medžio rąstų. Malūne buvo įrengtos ketverios girnos ir vėlykla.
XIX a. buvo palivarkas, priklausęs Tauragnų dvarui. Kaimas garsėjo varinių dirbinių gamyba – varkalyste. 1863 m. sukilėliai šią įmonę pavertė kulkų liejykla. XIX a. pab. Minčia pateko į Novoaleksandrovsko apskritį, Salako valsčių. Buvo karčema. Gyveno 67 gyventojai (23 katalikai, 38 žydai, 6 sentikiai).[4]
Sovietmečiu vandens malūne įkurta Utenos elektros tinklų poilsio bazė.
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m. | |||||||
1885 m. | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
67 | 35 | 48 | 39 | 18 | 18 | ||
1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | ||
15 | 7 | 9 | 8 | - | - | ||
|
- Žymūs žmonės
- Minčioje gimė kriminologė-viktimologė Genovaitė Babachinaitė (1944–).
Galerija
redaguoti-
Vandens malūnas
-
Kryžius ir sodybos
-
Autobusų stotelė
-
Tiltas per užtvanką
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Utenos TIC“. utenainfo.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-10. Nuoroda tikrinta 2016-04-10.
- ↑ Utenos enciklopedija
- ↑ Mińcza. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 444 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Minčia. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 600 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Sirvydžiai – 9 km | SALAKAS – 13 km | ||||||||||
|
|||||||||||
Šeimatis – 4 km TAURAGNAI – 11 km |
Aukštaglynis – 4 km IGNALINA – 22 km |