Portal.svg
Minčia
Mincia-1863paminklas-2010.jpg
Vandens malūnas ir paminklas 1863 m. sukilimui Minčioje

Minčia
Koordinatės 55°28′41″š. pl. 25°59′02″r. ilg. / 55.478°š. pl. 25.984°r. ilg. / 55.478; 25.984 (Minčia)Koordinatės: 55°28′41″š. pl. 25°59′02″r. ilg. / 55.478°š. pl. 25.984°r. ilg. / 55.478; 25.984 (Minčia)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Tauragnų seniūnija
Gyventojų skaičius 9 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Mìnčia
Kilmininkas: Mìnčios
Naudininkas: Mìnčiai
Galininkas: Mìnčią
Įnagininkas: Mìnčia
Vietininkas: Mìnčioje

Minčia – kaimas Aukštaitijos nac. parke, Utenos rajono pietryčiuose, iš visų pusių apsuptas Minčios girios (2964 ha; vyrauja pušynai). Minčiagirės seniūnaitijos centras.

Aukstaitijos nacionalinis parkas.png

Yra girininkija, aptiktas IX–XII a. pilkapynas. Kaimu prateka patvenktas Minčios upelis, ant kurio užtvankos stovi Minčios vandens malūnas (XIX a. technikos paminklas, saugomas valstybės)[2].

Gamta ir geografijaKeisti

Kaimu teka Minčios upės, pietuose už 1,5 km telkšo Utenas.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Sirvydžiai – 9 km SALAKAS – 13 km  
     
     
     
Šeimatis – 4 km
TAURAGNAI – 11 km
Aukštaglynis – 4 km
IGNALINA – 22 km

IstorijaKeisti

XVIII a. minimas Minčios malūnas, 1792 m. perstatytas iš apipjautų medžio rąstų. Malūne buvo įrengtos ketverios girnos ir vėlykla.

Kaimas garsėjo varinių dirbinių gamyba – varkalyste. 1863 m. sukilėliai šią įmonę pavertė kulkų liejykla.

Sovietmečiu vandens malūne įkurta Utenos elektros tinklų poilsio bazė.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
35 48 39 18 18 15 7 9


Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Utenos TIC“. utenainfo.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-10. Nuoroda tikrinta 2016-04-10. 
  3. Minčia. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 600 psl.