Miltiadas

Miltiadas
gr. Μιλτιάδης
Atėnų generolas
Miltiades (Roman replica).jpg
Romėniška Miltiado biusto kopija
Gimė 550 m. pr. m. e.
Atėnai
Mirė 489 m. pr. m. e.
Atėnai
Tėvas Kimonas Koalemas
Commons-logo.svg Vikiteka MiltiadasVikiteka

Miltiadas (gr. Μιλτιάδης; apie 550 m. pr. m. e. – 489 m. pr. m. e.), žinomas kaip Miltiadas Jaunesnysis, buvo Atėnų pilietis, pagarsėjęs vadovavimu per Maratono mūšį ir jo žlugimu po to.

BiografijaKeisti

Miltiado šeima iškilo dėl sėkmės olimpinėse žirgų lenktynėse.[1][2] Plutarchas teigia, kad Miltiado tėvas buvo vadinamas Koalemu (gr. prasčiokas) dėl prastų manierų.[3] Tačiau dėl trijų iš eilės pergalių olimpinėse žirgų lenktynėse jis buvo labai populiarus. Herodotas teigė, kad pavydėdamas Peisistratas nužudė Kimoną.[4]

Miltiadui duotas jo dėdės iš motinos pusės Miltiado Vyresniojo, kuris irgi garsėjo žirgų lenktynių pergalėmis, vardas.

555 m. pr. m. e. Miltiadas Vyresnysis paliko Atėnus Trakijos Chersonese įkūrė atėniečiu koloniją, tapdamas beveik nepriklausomu tironu. Tuo tarpu Miltiadas tapo archonu valdant tironui Hipijui 524 m. pr. m. e. Kai Miltiadas Vyresnysis mirė 520 m. pr m. e. nepalikęs sūnaus jo koloniją paveldėjo Miltiado Jaunesniojo brolis Stesagoras. Po keturių metų jis buvo nužudytas su kirviu ir Hipijas pasiuntė Miltiadą pareikšti teisių į koloniją. Pasinaudodamas brolio gedėjimu jis įkalino įtakingus kolonijos asmenis, nusamdė 500 karių, sudarė sąjungą su Trakijos karaliumi Oloru, vesdamas jo dukrą Hegesipylę.[5]

513 m. pr. m. e. Darijus I privertė Miltiadą būti jo vasalu. Jis dalyvavo persų žygyje prieš skitus ir saugojo tiltą per Dunojų. Miltiadas turėjo bėgti apie 511 m. pr. m .e., nes paaiškėjo, kad jis ketino Darijų išduoti ir tiltą sunaikinti. Jis dalyvavo Jonijos sukilime 499 m. pr. m. e. ir grįžo į Trakijos Chersonesą 496 m. pr . m. e. Miltiadas užmezgė draugiškus santykius su Atėnais, užimdamas Lemno ir Imbro salas bei atiduodamas jas atėniečiams, kurie turėjo į jas senas pretenzijas.[6][7]

Jonijos sukilimas žlugo 494 m. pr. m. e. ir Miltiadas su šeima pabėgo į Atėnus 492 m. pr. m. e. Atėnai prieš 15 metų buvo nuvertę tironiją ir buvo demokratija. Miltiadas buvo paduotas į teismą dėl tironiškų veiksmų kolonijoje, bet apsigynė, vaizduodamas save graikų laisvės gynėju. Jo patarimu atėniečiai nužudė persų pasiuntinius, kurie paprašė vandens ir žemės kaip paklusnumo persams ženklo.[8]

Miltiadui priskiriama strategija, padėjusi graikamas laimėti Maratono mūšį. Jis buvo išrinktas vienu iš 10 strategų 490 m. pr. m. e. Strategams vadovavo polemarchas Kalimachas, kurį Miltiadas įtikino persus pasitikti Maratone, o ne prie miesto sienų. Jis taip pat patarė sustiprinti rikiuotės flangus centro sąskaita. Tai padėjo įveikti persus.

489 m. pr m. e. Miltiadas vadovavo 70 laivams, pasiųstiems prieš salas, kurios rėmė persus. Ekspedicija nebuvo sėkminga. Miltiado tikslas buvo Paro salos, kurios gyventojai jį įžeidė, užpuolimas. Graikai bandė iš salos išvyti persus, bet jiems nepavyko. Miltiadas buvo sužeistas į koją. Grįžus į Atėnus politiniai priešininkai jį apkaltino išdavyste ir pasmerkė mirčiai, bet nuosprendis buvo pakeistas 50 talentų bauda. Jis sėdėjo kalėjime, kur mirė, tikriausiai, nuo gangrenos. Jo baudą sumokėjo sūnus Kimonas.[9]

IšnašosKeisti

  1. Creasy, Edward Shepherd (1880). The Fifteen Decisive Battles of the World: from Marathon to Waterloo. New York: Crowell. ISBN 1-60620-952-3.  pg. 9
  2. Herodotus. (2009). The landmark Herodotus : the histories. Strassler, Robert B., 1937-, Purvis, Andrea L. (First Anchor books ed.). New York: Anchor Books. p. 6.35. ISBN 9781400031146. OCLC 264043716. 
  3. Plutarch „Lives“ William and Joseph Neal edition, (1836), p.338
  4. Herodotus. (2009). The landmark Herodotus : the histories. Strassler, Robert B., 1937-, Purvis, Andrea L. (First Anchor books ed.). New York: Anchor Books. p. 6.103. ISBN 9781400031146. OCLC 264043716. 
  5. Herodotus, lib vi. c. 39
  6. J.A.S. Evans (1963) „Notes on Miltiades' Capture of Lemnos“ Classical Philology, Vol. 58, No. 3, pp.168-170
  7. Creasy, Edward Shepherd (1880). The Fifteen Decisive Battles of the World: from Marathon to Waterloo. New York: Crowell. ISBN 1-60620-952-3.  pg. 10
  8. Pausanias 3.12.7
  9. Creasy, Edward Shepherd (1880). The Fifteen Decisive Battles of the World: from Marathon to Waterloo. New York: Crowell. ISBN 1-60620-952-3.  pg. 28