Milerio-Urėjaus eksperimentas

Milerio-Jurėjaus eksperimentas – 1953 m. Stanley L. Miller ir Harold C. Urey atliktas eksperimentas, kurio metu sudarius hipotetines ankstyvąsias žemės sąlygas, iš neorganinių medžiagų susidarė organinės. Šiuo metu jis laikomas vienu iš klasikinių gyvybės atsiradimo ir cheminės evoliucijos tyrimų eksperimentų. Šis eksperimentas įkvėpė daug kitų panašių bandymų, kurie taip pat buvo sėkmingi.

Milerio ir Jurėjaus eksperimentas: 1 etapas. Sumaišomos vandenilio, amoniako ir metano dujos; 2 etapas. Minėtos dujos dar sumaišomos su vandens garais, ir per jas leidžiamas elektros išlydis; 3 etapas. Gautas skystis kondensuojamas. Mileris ir Jurėjus galiniame skystyje surado keturias aminorūgštis, kurios dalyvauja visų baltymų sintezėje; taip pat keletą riebiųjų rūgščių ir kitų gyvybės molekulių.

Kiti eksperimentai

Šis eksperimentas įkvėpė daugelį kitų. Vienas žymiausių yra ispanų biochemiko Joan Oró 1961 m. atliktas eksperimentas, kurio metu iš ciano vandenilio (HCN) ir amoniako vandeninio tirpalo susidarė didelis kiekis adenino ir įvairių amino rūgščių. Adeninas yra viena iš pagrindinių nukleino rūgščių (DNR, RNR) sudedamųjų dalių.