Rumbonių piliakalnis
| Rumbonių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Rumbonių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Alytaus rajonas | ||
| Seniūnija | Alytaus seniūnija | ||
| Aukštis | 12–30 m | ||
| Plotas | 10x9 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1953 | ||
| Tirtas | 1969 m. | ||
| Registro Nr. | AR57 / 22605, 1848, 22606 / A71KP | ||
Rumbonių piliakalnis su gyvenviete, Mikutiškiai – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22606) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Rumbonių kaime, Alytaus seniūnija. Pasiekiamas iš plento Alytus – Panemuninkai ties Praniūnais (Kibirkščiais) pasukus į dešinę rytų kryptimi, už 800 m – yra kiek kairiau.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame ir Pilupio dešiniajame krante esančiame kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 10x9 m dydžio, iš visų pusių buvusi apjuosta pylimu, jos šiaurinį kraštą su čia buvusiu pylimu nuplovė Pilupis. Dabar likusi pylimo dalis aikštelę juosia iš rytų, pietų ir vakarų. Pylimas yra 1,5 m aukščio pietuose ir 4,5 m aukščio vakaruose, 7 m pločio pietuose ir 20 m pločio vakaruose. Rytinė jo dalis iki 2,5 m aukštesnė, žiūrint iš šono piliakalniui suteikia balno siluetą. Vakarinėje pašlaitėje iškastas 4 m pločio, 0,8 m gylio (dabar jis išplatintas iki 15 m pločio, 2 m gylio) griovys. Šiaurės rytų šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra terasa – nepanaudota aukštumos kyšulio dalis. Šlaitai statūs, 12–30 m aukščio. Aikštelė dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs krūmais. Piliakalnis pradėtas tvarkyti: nuo didžiosios jo dalies nukirsti krūmai, vakarų pusėje įrengti laiptai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 28800 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas: 5000 m².
Gyvenvietė redaguoti
Rytų, pietų ir vakarų papėdėse 1 ha plote yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1969 m. Iki 0,8 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir žiestos keramikos, židinys.[1]
Tyrimai redaguoti
1953 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. 1969 m. gyvenvietę tyrė Alytaus kraštotyros muziejus (vadovė Dalia Andrašiūnaitė). Ištirtas 51 m² plotas, aptiktas iki 0,8 m kultūrinis sluoksnis.[2] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Margaravos piliakalnis 4 km | Punios piliakalnis 5 km | Gerulių piliakalnis 14 km |
| |||||||
| Kieliško piliakalnis 11 km |
|
Kružiūnų piliakalnis 6 km | |||||||||
| Aniškio piliakalnis 13 km | Alytaus piliakalnis 8 km | Bazorų piliakalnis 7,5 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Dalia Andrašiūnaitė. Rumbonių piliakalnio, Alytaus raj, gyvenvietės kasinėjimai 1969 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais. Vilnius, 1970. p. 22–24.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 148 (Nr. 649)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 99
- Zigmantas Gliogeris. Nemunu. Vilnius. 1992, p. 66.
- Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 17–18.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 36–37.
- Wejtko W. Do poszukiwaniu o piłkalniach // Wisła. 1889. T. III, p. 896–897.