Mikoliškių šv. Juozapo bažnyčia
55°48′5.33″ š. pl. 21°29′6.44″ r. ilg. / 55.8014806°š. pl. 21.4851222°r. ilg.
Mikoliškių šv. Juozapo bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Telšių |
Dekanatas | Palangos |
Savivaldybė | Kretingos rajonas |
Gyvenvietė | Mikoliškiai |
Statybinė medžiaga | medis |
Pastatyta (įrengta) | 1911 m. |
- Kitos reikšmės – Šv. Juozapo bažnyčia.
Mikoliškių šv. Juozapo bažnyčia yra Mikoliškių kaime, 11 km į šiaurės rytus nuo Gargždų.
Istorija
redaguoti1908 m. Mikoliškių dvarininkas, karo inžinierius, generolas leitenantas Liucijonas Bronišas pastatė dvare koplyčią. Joje Žemaičių vyskupas leido Budrių bažnyčios kunigui kartą per mėnesį laikyti šv. Mišias.
1909 m. L. Bronišas pats parengė bažnyčios projektą ir išrūpino valdžios leidimą jos statybai. 1910 m. spalio 17 d. Budrių bažnyčios kunigas Felicijonas Lelis pašventino bažnyčios pamatų kertinį akmenį.[1] Miško medžiagą statybai ir lėšas jai parsigabenti davė fundatoriai Liucijonas ir Emilija Bronišai, o statybininkams už darbą mokėjo aplinkinių kaimų ūkininkai. 1911 m. bažnyčia baigta statyti ir konsekruota Šv. Juozapo titulu.[2]
Nuo 1911 m. ji buvo Gargždų parapijos filija. 1926 m. įkurta Mikoliškių parapija, kuri priklausė Rietavo dekanatui.[3]
Nuo 1913 m. bažnyčios vidaus įrengimu ir aplinkos tvarkymu rūpinosi Mikoliškių dvaro paveldėtojas Juozas Bronišas. Bažnyčios šventorius buvo apsodintas medžiais ir aptvertas, priešais pastatyta varpinė, 1935–1936 m. pastatyti šoniniai Švč. Marijos ir Šv. Barboros altoriai, o 1940 m. iš Budrių bažnyčios atvežtas didysis Šv. Juozapo altorius. Šalia bažnyčios pastatytame name įsikūrė klebonija. Bažnyčiai priklausė apie 30 ha žemės.
Tarpukariu prie bažnyčios veikė choras, jaunimo „Pavasario“ kuopa, vaikų Angelo Sargo būrys, tretininkų kongregacija, Gyvojo Rožinio brolija, kitos bažnytinės organizacijos.
1936 m. parapija jungė 833 tikinčiuosius, o šiuo metu jai priklauso per 500 tikinčiųjų. Nuo XX a. vidurio bažnyčia nuolatinio kunigo neturi, ją aptarnauja Gargždų parapijos kunigai. Mikoliškių parapija priklauso Telšių vyskupijos Palangos dekanatui.
Mikoliškių bažnyčios vargonininkas Alfonsas Bumbulis 1987 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo Vilniuje vykusiame protesto mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimui. Mitingo metu jis vadovavo ir dirigavo atliekamoms dainoms ir giesmėms.
1983–1989 m. bažnyčia rūpinosi disidentinio judėjimo dalyvis, kunigas jėzuitas Antanas Šeškevičius (1914–2002 m.), kuris atnaujino interjerą, didįjį altorių pervadino Švč. Jėzaus Širdies altoriumi.
2005 m. Mikoliškių šv. Juozapo bažnyčios pastatų kompleksas paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[4]
Architektūra
redaguotiBažnyčia savitos architektūros, suręsta iš apvalių medinių rąstų, turinti neogotikos bruožų, vienabokštė, stačiakampio plano, trinavė, su zakristijos priestatėliu kairėje. Stogo priekis laužyto kontūro, su spyrinėmis konstrukcijomis. Frontoną puošia šešiakampės žvaigždės formos langas. Viduje įrengti 4 altoriai.
Šventoriaus kampuose stovi 4 mūrinės koplytėlės, o priešais bažnyčią – 3 tarpsnių medinė varpinė ir kryžius.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vienybė – 1910 m. lapkričio 3 d. – Nr. 44. – P. 694
- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius: Pradai, 1993. – P. 377
- ↑ Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1980. – T. 1. – P. 220
- ↑ Bažnyčios pastatų kompleksas, Mikoliškių k., Kretingos r. sav. (Žalgirio sen.)
Nuorodos
redaguoti- Mikoliškių šv. Juozapo parapija (dekanato inf.)
- Mikoliškių šv. Juozapo bažnyčia Archyvuota kopija 2020-02-13 iš Wayback Machine projekto. (Kretingos krašto enciklopedija)